Pastaba

Atlikus tarnybinį patikrinimą konstatuota, kad prokuroras nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki 2021 m. birželio 25 d. netinkamai (aplaidžiai) atliko pareigą organizuoti, kontroliuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti, ne kartą pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimus, neužtikrino baudžiamojo proceso paskirties – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamą veiką ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas – realizavimo, padarė akivaizdžių ir šiurkščių materialinės ir proceso teisės normų taikymo klaidų ir pažeidimų, nulėmusių nepagrįstą ir neteisėtą asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, nukentėjusiojo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Be to, jis, nuo 2021 m. liepos 6 d. palaikydamas valstybinį kaltinimą nurodytoje baudžiamojoje byloje, rėmėsi duomenimis, neatitinkančiais BPK numatytų, įrodymams keliamų reikalavimų. Nurodyta veika jis sumenkino prokuratūros autoritetą, leido susiformuoti nuomonei, kad yra šališkas, piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais ir tarnybine padėtimi ar turi korupcinių interesų, o būtent:

1. Privalėdamas pagal kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, 2020 m. lapkričio 5 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį pradėjęs ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdyto sukčiavimo apgaule įgyjant svetimą turtą – automobilį, ir pavedęs jį atlikti ikiteisminio tyrimo įstaigai, esant pareiškėjo parodymams, kad už automobilį ir jo remontą sumokėjęs bendrovės vadovui, o šis šį automobilį kartu su detalėmis perdavęs remontuoti meistrui, per visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį:

1.1. nedavė nurodymų ikiteisminio tyrimo pareigūnams:

1.1.1. apklausti meistro paslaugų įmonėje dirbančius darbuotojus, muitinės tarpininkų paslaugas atlikusius asmenis;

1.1.2. išsiaiškinti, ar iš tiesų bendrovė arba jos direktorius dalyvavo aukcione perkant automobilį, jeigu taip, – kokiu pagrindu (ar turėjo įgaliojimą, jeigu taip, – kieno), ar sumokėjo už dalyvavimą aukcione ir už automobilį, jeigu taip, – kam, kada ir kokią sumą, ar mokėjimas atvaizduotas bendrovės buhalterinėje apskaitoje, nuo kada ir kokiu pagrindu automobilis buvo laikomas bendrovės nuosavybe ir kodėl tokiu atveju bendrovė nesudarė su pareiškėju automobilio pirkimo–pardavimo sutarties;

1.1.3. ištirti, ar 2019 m. gegužės 19 d. tarpininkavimo paslaugų sutartis, sudaryta bendrovės direktoriaus ir pareiškėjo, buvo įregistruota bendrovėje, o jei taip, – kas, kada ir kaip ją užregistravo, ar pagal nurodytą sutartį pareiškėjo bendrovės direktoriui už automobilį sumokėti 8 525 Eur buvo apskaityti bendrovėje, ar bendrovė arba jos direktorius, kaip fizinis asmuo, buvo sudarę kitų sandorių su kitais asmenimis dėl nurodyto automobilio;

1.2. neužtikrino, kad:

1.2.1. ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliktų automobilio ir jo detalių paieškos veiksmus, t. y. kratas nukentėjusiojo nurodytose vietose, taip pat automobilio ir jo detalių paiešką tokių daiktų pardavimo interneto portaluose;

1.2.2. po 2021 m. balandžio 19 d. būtų pakartotinai kreiptasi į Lietuvos kriminalinės policijos biurą, siekiant iš ikiteisminio tyrimo byloje paimtų dokumentų išsiaiškinti, koks asmuo užsakė automobilio pargabenimą į Lietuvą, kodėl ir kokiu pagrindu po suteiktų muitinės paslaugų automobilis buvo perduotas bendrovės direktoriui arba bendrovei;

1.2.3. BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka būtų ištirtos bendrovės direktiriaus 2020 m. gruodžio 3 d. elektroniniu paštu ir 2021 m. balandžio 27 d. apklausos metu pateiktos automobilio nuotraukos ir bendrovės direktoriaus susirašinėjimas su meistru per „Viber“ programėlę.

Nenustačius nurodytų reikšmingų aplinkybių, neatlikus nurodytų tyrimo veiksmų, prokuroras, remdamasis vien subjektyviais ir nepatikimais liudytojų – bendrovės direktoriaus ir jo tėvo – parodymais (tarp jų ir kaltinamojo buvo susiklostę konfliktiniai santykiai, o bendrovės direktorius ne kartą keitė parodymus, melagingai teigė negavęs iš pareiškėjo 8 525 Eur), t. y. byloje nesant nė vieno neabejotino meistro tyčios ir realių svetimo turto pasisavinimo veiksmų įrodymo, nesant objektyvių duomenų, kad meistras savo žinioje apskritai turėjo automobilį ir pavertė jį savo turtu, taip pat ikiteisminio tyrimo medžiagoje esant informacijai, kad automobilio savininkas de jure yra Kipro įmonė, 2022 m. birželio 15 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir toliau jį tęsti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, nurodęs, kad faktiškai automobilio savininkas yra pareiškėjas (nors pareiškėjas neturėjo jokių nuosavybes teisę į automobilį patvirtinančių dokumentų). Taip pat be pakankamo pagrindo 2021 m. birželio 15 d. surašė meistrui pranešimą apie įtarimą pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir paskyrė laikiną nuosavybės teisės į jo turtą apribojimą, o 2021 m. birželio 22 d. surašė kaltinamąjį aktą, kuriame meistrą kaltino pagal BK 183 straipsnio 1 dalį dėl to, kad šis pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą – pareiškėjui priklausantį automobilį, automobilio detales ir remontui skirtus 1 100 Eur, iš viso padarydamas pareiškėjui 11 720 Eur turtinę žalą.

2. Padarė ir kitų baudžiamojo proceso pažeidimų:

2.1. 2021 m. birželio 15 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos rezoliucinėje dalyje nutarė apie priimtą sprendimą pranešti bendrovės direktoriui ir pareiškėjui, nors bendrovės direktorius byloje turėjo liudytojo (apklausto BPK 82 straipsnio 1 dalies tvarka) statusą, tačiau nenutarė pranešti ir išsiųsti nutarimo nuorašo įtariamajam meistrui. Tą pačią dieną IBPS priemonėmis prie minėto nutarimo suformavo tyrėjai užduotį „įteikti proceso šalims“, todėl tyrėja 2021 m. birželio 15 d. išsiuntė nutarimo nuorašą liudytojui (bendrovės direktoriui) ir nukentėjusiajam (pareiškėjui), tačiau įtariamajam meistrui nutarimo nuorašas nebuvo išsiųstas, nutarimo apskundimo tvarka neišaiškinta;

2.2. 2021 m. birželio 15 d. nutarime patenkinti nukentėjusiojo prašymo dalį, nesilaikydamas prokuratūroje priimamų procesinių sprendimų rengimo standartų, šališkai nurodė, kad „<...> bendrovės direktoriui šioje byloje <...> ateityje neketinama teikti kokius nors įtarimus“, o kitus nukentėjusiojo (pareiškėjo) prašymus dėl konkrečių duomenų išreikalavimo ir veiksmų atlikimo, siekiant ištirti galimai nusikalstamus bendrovės direktoriaus veiksmus, įvertino kaip netikslingus ir atmetė (pvz., prašymą apklausti meistro įmonėje dirbančius asmenis dėl bendrovės direktoriaus neva atvežto remontuoti automobilio, išsiaiškinti dėl galimo meistro ir bendrovės direktoriaus konflikto, dėl realios ar tariamos jų skolos, nustatyti, kur ir kada užregistruota tarpininkavimo paslaugų sutartis, kaip, kada ir kokiu pagrindu bendrovėje atspindėtas automobilio įsigijimas, pardavimas, šių operacijų piniginė išraiška, pelnas, mokesčiai, automobilio vertė ir kitos bylai svarbios aplinkybės, susijusios su bendrovės veikla, atlikti bendrovės buhalterinės apskaitos patikrinimą);

2.3. nedavė rašytinio pavedimo ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti BPK 218 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus veiksmus;

2.4. palaikydamas valstybinį kaltinimą nurodytoje baudžiamojoje byloje, rėmėsi duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytų įrodymų leistinumo reikalavimų ir įrodymų rinkimo būdų (teismas 2022 m. birželio 14 d. nuosprendyje nurodė, kad negali vadovautis byloje pateiktomis automobilio nuotraukomis, nes nėra galimybės patikrinti jų gavimo teisėtumo BPK numatytais proceso veiksmais; taip pat teismas nepripažino įrodymais prokuroro baigiamosios kalbos teiginių, kad meistras apklausos metu „ne protokolui“ pasakęs, kad „pasirinko tokį skolos atgavimo būdą“, nes pokalbis neatitinka BPK numatytų įrodymų rinkimo būdų).

Tokiais veiksmais ir neveikimu prokuroras pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio, 20 straipsnio 1 ir 4 dalių, 44 straipsnio 6 dalies, 145 straipsnio 1 dalies, 151 straipsnio 1 dalies, 170 straipsnio 2, 3 ir 7 dalių, 214 straipsnio 3 dalies, 218 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 6 punktų, 39¹ straipsnio, Prokurorų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1-68 (2012 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1-15 redakcija), 5.1.1, 5.1.3, 5.4.1 papunkčių, 6 punkto ir 7.2 papunkčio, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1-40 (2015 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 1-139 redakcija), 7 ir 9 punktų, Rekomendacijų dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1-136, 4 ir 6 punktų, Rekomendacijų dėl pranešimo apie įtarimą parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 1-153, 5.1 ir 5.3 papunkčių, Prokuratūroje priimamų procesinių sprendimų rengimo standartų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. I-368, 12 punkto reikalavimus ir nuostatas.

Dėl 1 punkte, 2.1, 2.2, 2.4 papunkčiuose nurodytų pažeidimų kilo neigiamų padarinių. Dėl 2.3 papunktyje nurodyto pažeidimo neigiamų padarinių nekilo. Pažeidimai, nurodyti 1 punkte, 2.2 ir 2.4 papunkčiuose, padaryti dėl neatsargumo, o pažeidimai, nurodyti 2.1 ir 2.3 papunkčiuose, – tyčia.

Generalinės prokurorės įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.