Pastaba

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad vyriausiasis prokuroras padarė šį tarnybinį pažeidimą:

Kaip aukštesnysis prokuroras nagrinėdamas nukentėjusiosios atstovo 2021 m. vasario 12 d. skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir privalėdamas patikrinti, ar prokurorui priimant 2021 m. vasario 5 d. nutarimą buvo visapusiškai ir išsamiai išanalizuoti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, ištirtos ir išsiaiškintos visos tyrimui reikšmingos aplinkybės, 2021 m. kovo 1 d. nutarime pripažindamas, kad prokuroro 2021 m. vasario 5 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra teisėtas ir pagrįstas, o tyrimas atliktas išsamiai, neužtikrino teismo sprendimo įvykdymo, t. y. kad įsiteisėjusioje teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje išdėstyti motyvai būtų išsamiai išanalizuoti, nurodytos aplinkybės visapusiškai ištirtos ir įvertintos, o teismo nustatyti konkretūs ikiteisminio tyrimo trūkumai pašalinti. Aukštesniojo prokuroro 2021 m. kovo 1 d. nutarimą teismas panaikino, įsiteisėjusiose 2021 m. gegužės 3 d. ir 2021 m. gegužės 28 d. nutartyse konstatuodamas, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neįvykdžius teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo, o priimtas nutarimas yra nemotyvuotas.

Kadangi, išnagrinėjęs nukentėjusiosios skundą, aukštesniojo prokuroro 2021 m. kovo 1 d. sprendimą palikti galioti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą teismas antrą kartą panaikino dėl atlikto tyrimo neišsamumo (t. y. dėl tų pačių motyvų ir ikiteisminio tyrimo trūkumų, kurie buvo konstatuoti ir teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje), taip buvo pažeisti ir nukentėjusio asmens teisėti lūkesčiai ir interesai.

Priimdamas 2021 m. kovo 1 d. sprendimą nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl vengimo išlaikyti vaiką sampratos. Panaikindamas prokuroro nutarimą, teismas padarė išvadą, kad šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išsamiai išsiaiškintos, nors jos yra svarbios sprendžiant klausimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

Teismas nurodė konkrečius ikiteisminio tyrimo trūkumus, kurie taip ir nebuvo pašalinti, nors buvo konstatuoti ankstesnėse teismų nutartyse.

Nurodytais veiksmais ir neveikimu aukštesnysis prokuroras pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnį, 44 straipsnio 10 dalį, 170 straipsnio 6 dalį, 346 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnio 2 ir 3 dalis, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, 39¹ straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-141 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų patvirtinimo“ (2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. I-290 redakcija), 13.2 papunktį, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 „Dėl rekomendacijų patvirtinimo“ (2015 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. I-39 redakcija), 54 punktą, Prokuratūroje priimamų procesinių sprendimų rengimo standartų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. I-368 „Dėl Prokuratūroje priimamų procesinių sprendimų rengimo standartų patvirtinimo“, 8, 14, 16 ir 22 punktus. Taip pat nesilaikė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. gegužės 30 d. aiškinamajame rašte Nr. 17.2-4642 „Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 214 ir 217 straipsnių taikymo“ nurodytų išaiškinimų.

Dėl tokių aukštesniojo prokuroro veiksmų ir neveikimo kilo neigiami padariniai. Tarnybinis pažeidimas padarytas dėl neatsargumo.

Generalinės prokurorės sprendimu paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.