Šiandien Vilniaus apylinkės prokuratūroje vyko pasitarimas, kuriame Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai ir Vilniaus VPK teritorinių policijos komisariatų eismo priežiūros pareigūnai diskutavo, kaip suformuoti vieningą praktiką atliekant ikiteisminius tyrimus pagal Baudžiamojo kodekso 281 str. 7 dalį.

Nuo šių metų sausio 1 d., įsigaliojus 281 str. 7 dalies redakcijai, Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo pradėti 1122 ikiteisminiai tyrimai dėl vairavimo apsvaigus, kai alkoholio koncentracija vairuotojo organizme viršijo 1,5 promilės. Vien Vilniaus mieste tokių tyrimų pradėta virš 700.

Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojai Liutauras Rudzevičius, Arūnas Žemrieta ir Trečiojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Egidijus Motiejūnas policijos pareigūnams pristatė iššūkius, su kuriais susiduria prokurorai siekdami, kad girtiems vairuotojams būtų tinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo nuostatos.

L. Rudzevičius pasidžiaugė, kad Vilniaus apylinkės prokuratūra šio pobūdžio bylų tyrime yra pasiekusi labai gerų rezultatų. Jis taip pat atkreipė susirinkusių dėmesį, kad susiduriama su iššūkiais, kai alkotesteriu užfiksavus didesnį nei 1,5 promilės girtumą, neblaivus asmuo atsisako duoti kraujo. Tokiais atvejais būtina naudotis kitomis baudžiamojo proceso proceso priemonėmis siekiant įrodyti neblaivų vairavimą.

E. Motiejūnas paragino policijos pareigūnus tuomet supažindinti vairuotojus su Administracinių nusižengimų kodekso 422 str. 7 dalimi, kurioje numatyta, kad neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno iki dviejų tūkstančių eurų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki ketverių metų.

E. Motiejūnas taip pat pabrėžė, kad policijos pareigūnai ir prokurorai turėtų kuo operatyviau apriboti nuosavybės teises į automobilį, kurį vairavo neblaivus asmuo, kad juo, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemone, nebebūtų galima naudotis.

Pasitarime netrūko pasiūlymų ir diskusijų dėl kardomųjų priemonių skyrimo užsienio piliečiams, kurie vairavo, kai alkoholio koncentracija jų organizme viršijo 1,5 promilės, dėl transporto priemonių konfiskavimo bei teismo nuosprendžių vykdymo priežiūros. Tačiau ir prokurorai, ir policijos pareigūnai vieningai sutarė, kad didėjantis visuomenės nepakantumas ir teisėsaugos institucijų griežtumas girtų vairuotojų atžvilgiu užtikrintų saugesnį eismą keliuose.