Pranešėjų apsauga 2020 metais

2017 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą (toliau - PAĮ, Įstatymas) Nr. XIII-804, kuris įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d. Įstatyme numatyta, kad kompetentinga institucija, kuri nagrinėja arba perduoda kitoms institucijoms nagrinėti pranešimus apie pažeidimus, koordinuoja pranešėjų apsaugos procesą yra Lietuvos Respublikos prokuratūra. Generalinio prokuroro sprendimu Lietuvos Respublikos prokuratūroje PAĮ reikalavimų vykdymo užtikrinimo funkcija priskirta Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriui. 2020 m. Vidaus tyrimų skyrius siekė, kad Įstatymas būtų taikomas sklandžiai, pranešėjams būtų užtikrinama maksimali apsauga bei pagalba.

Didžiausi iššūkiai Generalinei prokuratūrai, kaip kompetentingai institucijai, buvo šie:

1. Teisės aktų, reglamentuojančių pranešėjų apsaugą tobulinimas.

2019 m. spalio 23 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (EU) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos, numatanti minimalius pranešėjų apsaugos standartus Europos Sąjungoje (toliau - Direktyva). Direktyvoje numatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios Direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2021 m. gruodžio 17 d. Nors Lietuvoje galiojantis Pranešėjų apsaugos įstatymas tinkamai reglamentuoja pranešėjo statuso suteikimo procedūras, numato labai plačias skatinimo bei pagalbos pranešėjams priemonių taikymo galimybes, tačiau tam tikros Įstatymo normos neatitinka Direktyvos nuostatų, todėl VTS teikė nuomonę Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl PAĮ tobulinimo, kad jis visiškai atitiktų Direktyvoje įtvirtintą reglamentavimą. Kita kryptis, kuria buvo aktyviai dirbama - vidinių prokuratūros teisės aktų tobulinimas. 2020 m. gruodžio 29 d. generalinis prokuroras priėmė įsakymą Nr. I-391 „Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. I-110 „Dėl rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos“ pakeitimo“, kuriame reglamentuota, kaip pagal pranešėjų pateiktą informaciją pradedami ikiteisminiai tyrimai, kad baudžiamojo proceso metu būtų maksimaliai užtikrintas pranešėjų konfidencialumas.

2. Tarptautinės praktikos perėmimas bei dalijimasis sukaupta praktika.

2019 metais didžiausias iššūkis buvo Įstatymo taikymo praktikos formavimas, kadangi pranešėjų apsaugos institutas buvo visiškai naujas mūsų šalyje, todėl 2019 m. gruodžio mėnesį įstojome į NEIWA, t. y. Europos Sąjungos valstybes vienijantį tinklą, kuriame institucijos, įgyvendinančios pranešėjų apsaugos įstatymų reikalavimus dalijasi savo gerąja praktika. 2020 m. buvo surengti 3 susitikimai.

Vidaus tyrimų skyriaus atstovai dalyvavo tarptautinio pranešėjų apsaugos tinklo NEIWA nuotoliniu būdu organizuotoje tarptautinėje konferencijoje pranešėjų apsaugos klausimais. Konferencijoje dalyvavo nariai iš 20 Europos Sąjungos šalių. VTS atstovai buvo vienos iš 5 NEIWA tinkle sukurtų darbo grupių koordinatoriai ir atliko kelis mėnesius trukusią studiją apie kompetentingas institucijas skirtingose šalyse narėse. Buvo parengti klausimynai, kurie išsiųsti šalims (NEIWA narėms) ir pagal gautus duomenis buvo apibendrinta informacija apie kompetentingas institucijas, jų pobūdį, funkcijas, darbo specifiką. Šioje konferencijoje Vidaus tyrimų skyriaus atstovai pristatė šią studiją, jos pagrindu parengtas išvadas ir pasiūlymus. Tai buvo pirmoji tokio pobūdžio studija susijusi su šiuo institutu. Konferencijos metu buvo priimta Romos deklaracija, kurioje išdėstytos rekomendacijos visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, pasinaudojant visomis Direktyvos siūlomomis galimybėmis, sukurti tokią pranešėjų apsaugos sistemą, kuri būtų prieinama visiems dėl suderintų, aiškių ir suprantamų teisės aktų. Norima, kad ji būtų saugi ir efektyvi, užtikrinanti veiksmingus pranešimų nagrinėjimo mechanizmus, paremta tiek žmogiškaisiais, tiek finansiniais ištekliais, užtikrinančiais institucijų, atsakingų už paramos ir apsaugos informatoriams teikimą, nepriklausomumą. NEIWA nariai šia deklaracija įsipareigojo tęsti nacionalinių institucijų veiklą pranešėjų apsaugos srityje ir siekti užtikrinti, kad kiekvienu nacionaliniu įstatymu būtų sukurta arba sustiprinta tinkama pranešėjų apsaugos sistema. Deklaracijoje raginama:

- paskirti vieną ar daugiau institucijų, kurioms pavesta gauti ir įvertinti pranešimus ir užtikrinti, kad yra bent viena centrinė institucija, atsakinga už visus gaunamus pranešimus;

- užtikrinti, kad kompetentingos institucijos turėtų galių ir pajėgumų, reikalingų funkcijų vykdymui: priimant pranešimus, juos nagrinėjant, atliekant tyrimus, patraukiant baudžiamojon atsakomybėn ar vykdant kitas apsaugos priemones;

- numatyti, kad asmenims ir organizacijoms gali būti skiriamos nuobaudos už veiksmus, kurie atgraso nuo ataskaitų pateikimo, už atsakomąsias priemones ir (arba) pakenkimą pranešančių asmenų apsaugai, tuo pačiu užtikrinant, kad nėra baigtinio baudžiamųjų priemonių sąrašo, taigi leidžiantis sankcionuoti ir galimas naujas ar nenumatytas atsakomųjų priemonių formas;

- apsvarstyti įvairių rūšių korekcines ir laikinąsias priemones, be sankcijų, pavyzdžiui, nurodymą (laikinai) įšaldyti darbo santykius arba laikinai sustabdyti diskriminacinius ar nesąžiningus veiksmus darbuotojo atžvilgiu, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių pranešėjams, nes alternatyvios priemonės gali labai padėti užtikrinti pranešančių asmenų apsaugą;

- įsitikinti, kad esami teisiniai pranešėjų apsaugos režimai yra kuo labiau suderinti, kad pranešantiems asmenims būtų užtikrinta tokia pati minimali apsauga nuo keršto;

- nustatyti, kad bent vienas subjektas yra atsakingas už visapusišką pranešimus teikiančių asmenų teisių apsaugą ir, kad yra bent viena institucija, galinti užtikrinti veiksmingą paramą pranešantiems asmenims nuo atsakomųjų priemonių. Taip pat įsitikinti, kad ta institucija turi reikalingų galių ir išteklių, įskaitant įgaliojimus tirti pranešimus ir taikyti atsakomąsias priemones;

- užtikrinti, kad kompetentingose institucijose būtų procedūros, skirtos pranešimams tvarkyti, aiškiai apibrėžiant būdą ir aplinkybes, kuriuo atveju pranešimai gali būti perduoti tirti kitiems subjektams ir (arba) su informacija gali būti dalijamasi;

- numatyti, kad kompetentingų institucijų personalui būtų nuolat primenama apie jų pareigą saugoti pranešimus teikiančių asmenų ir pačių pranešimų konfidencialumą;

- kad personalas būtų reguliariai mokomas, kad būtų užtikrintas tinkamas pranešimų tvarkymas;

- kiek įmanoma labiau suderinti pranešančio asmens ribotos atsakomybės nuostatas įvairiose teisinėse sistemose, įskaitant baudžiamąją, civilinę ir darbo teisę, ir įsitikinti, kad pranešėjas gali gauti kompensaciją už patirtą žalą.

VTS atstovai 2020 m. dalyvavo dar viename NEIWA nuotoliniu būdu organizuotame koordinaciniame susitikime. Susitikime dalyvavo ir Europos Komisijos Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinio direktorato skyriaus vedėjo pavaduotoja Georgian Georgiadou, kuri aptarė Europos direktyvos 2019/1937 dėl asmenų, kurie praneša apie pažeidimus, perkėlimo į nacionalinę teisę procedūras ir esamą situaciją šalyse narėse. Šio susitikimo metu VTS atstovai pristatė Lietuvos Respublikos patirtį ir esamą situaciją dėl Direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę, taip pat buvo pristatytos pranešėjų apsaugos pastarojo ketvirčio aktualijos susijusios su COVID-19 pandemija. Mūsų šalis yra viena iš kelių Europos valstybių, kurios jau beveik visa apimtimi perkėlė Direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę – t. y. yra priėmusi pranešėjų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus ir sėkmingai juos taiko praktikoje. Tai buvo pastebėta ir Europos Komisijos atstovų, kurie Lietuvą įvardino kaip sektiną pavyzdį kitoms šalims narėms.

Dar vienos tarptautinės konferencijos, kurią nuotoliniu būdu organizavo tarptautinis pranešėjų apsaugos tinklas NEIWA, metu Vidaus tyrimų skyriaus atstovai pristatė Lietuvos Respublikos prokuratūros, kaip kompetentingos institucijos veiklą pranešėjų apsaugos srityje. Kadangi konferencija buvo organizuojama interaktyvios diskusijos formatu, Vidaus tyrimų skyriaus atstovai atsakė į NEIWA tinklo narių klausimus apie prokuratūros darbo specifiką, procedūras, statistiką. NEIWA tinklo narėms buvo labai įdomi Lietuvos praktinė patirtis taikant Pranešėjų apsaugos įstatymą. Konferencijos metu buvo pažymėta, kad Lietuva yra viena iš 3 pasaulio valstybių (kitos dvi yra JAV ir Pietų Korėja), kuri yra ne tik turi sukūrusi, bet ir sėkmingai praktikoje taiko kompensavimo ir atlyginimo mechanizmus pranešėjams. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad Lietuva taiko labai plačias pagalbos priemones pranešėjams - konsultavimą prokuratūros karštąja telefono linija, nemokamą teisinę pagalbą, veiksmingai taiko apsaugą nuo neigiamo poveikio. Konferencijos metu dalijantis gerąja patirtimi buvo priimta Briuselio deklaracija, kurioje išdėstytos rekomendacijos visoms vyriausybėms, administracijoms ir kitoms suinteresuotosioms šalims, susijusioms su direktyvos įgyvendinimu. Deklaracijoje raginama:

- skubiai pradėti arba paspartinti perkėlimo procesą, kad būtų laikomasi Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę termino, nustatyto 2021 m. gruodžio 17 d.;

- išplėsti materialinę direktyvos taikymo sritį kitoms sritims ir politikai pagal nacionalinę teisę, kaip numatyta Direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje, jei yra pavojus, kad šių įstatymų pažeidimai gali padaryti didelę žalą visuomenės interesams ir aplinkai, visuomenės gerovę ir kiek įmanoma suderinti esamas nacionalines teisines sistemas;

- pasinaudoti galimybe sukurti integruotą nacionalinę pranešimų teikimo sistemą, kurioje vidiniai pranešimų kanalai ir išoriniai pranešimų kanalai (kompetentingos institucijos), veikdami savarankiškai pagal savo atitinkamą teritorinę ar materialinę kompetenciją, tarpusavyje derintųsi, kad užtikrintų veiksmingą ir darnų ataskaitų teikimo mechanizmą;

- užtikrinti, kad kiekviena paskirta kompetentinga institucija (išorinis pranešimų kanalas) užtikrintų pakankamą organizacinės nepriklausomybės ir būtinos autonomijos nuo vyriausybės garantiją, kad jie būtų tinkamai aprūpinti ištekliais ir galėtų vykdyti savo misijas;

- užtikrinti, kad bent pranešėjai gautų veiksmingą teisinę, psichologinę ir finansinę paramą teikdami pranešimus, nepaisant jų asmeninės ar finansinės padėties. Tai galėtų būti pavesta vyriausybinėms ar nevyriausybinėms organizacijoms ar kitoms profesinėms asociacijoms, turinčioms reikiamą finansavimą, kompetenciją ir nepriklausomybę;

- numatyti sankcijas juridiniams ar fiziniams asmenims, veikiantiems tokiu būdu, kuris atgraso nuo pranešimų pateikimo, už atsakomąsias priemones ir (arba) pakenkimą pranešančių asmenų apsaugai. Tai darydamos valstybės narės turėtų apsvarstyti įvairiausias sankcijas (administracines, civilines ir baudžiamąsias), kurios galėtų būti naudojamos kartu siekiant užtikrinti, kad jos būtų veiksmingos ir atgrasančios. Valstybės narės bus atsakingos už tai, kad už bet kokio pobūdžio sankcijas nebūtų pasikliaunama tik tuo, kad pranešėjas veikia savo iniciatyva, nes tai yra visuomenės atsakomybė;

- numatyti sankcijas už sąmoningą melagingos informacijos pateikimą, įsitikinant, kad sankcijos taikomos tik tada, kai asmuo tyčia praneša melagingą informaciją ir sankcijos neatgrasintų kitų nuo pranešimų.

Pranešėjų apsaugos įstatymo 5 straipsnyje yra išvardintos konkrečios kompetentingai institucijai priskirtos funkcijos. Šioje ataskaitoje teikiami duomenys apie Įstatyme numatytų funkcijų įgyvendinimą per pirmuosius PAĮ galiojimo metus:

Sprendimų statistika.

2020 m. informaciją pagal PAĮ pateikė 81 asmuo (4 asmenys pranešimus teikė ne po vieną kartą). Vidaus tyrimų skyriuje priimti 86 sprendimai dėl pranešėjo statuso suteikimo: priimti 49 sprendimai pripažinti pranešėjais ir 37 – sprendimai nepripažinti. Sprendimai dėl pažeidimų viešajame sektoriuje sudaro 58 % visų sprendimų (t. y. 50 sprendimų iš 86). 2019 m. buvo iš viso buvo priimti 75 sprendimai. Lyginant 2020 m. ir 2019 m. priimtų sprendimų skaičius matyti, kad 2020 m. priimtų sprendimų skaičius išaugo 13 %.

Pranešimuose pateiktos informacijos tyrimas ar tyrimo organizavimas.

Iš 86 sprendimų vertinimui nesiųsta 19 sprendimų nepripažinti pranešėjais (dėl to, kad informacija jau buvo išnagrinėta kitų institucijų, atlikti tarnybiniai patikrinimai arba teikta informacija nebuvo susijusi su viešuoju interesu). 7 sprendimuose vertinta informacija buvo siųsta prijungimui jau prie pradėtų tyrimų.

Pranešimuose pateiktos informacijos tyrimą pavedus organizuoti prokuratūros padaliniui arba atlikti kompetentingai institucijai (Ministerijoms, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir kt.):pradėta ikiteisminių tyrimų (toliau - IT) – 16 (3 IT pradėti dėl 7pranešimuose pateiktos informacijos, t. y. pranešimuose teikiamos aplinkybės sutapo, tačiau buvo pateikta skirtingų asmenų), atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą - 15, atlikti tarnybiniai patikrinimai, tyrimai (pažeidimų nenustatyta) - 11, atlikti tarnybiniai patikrinimai, tyrimai (pažeidimai nustatyti) - 11, informacija pateikta vertinimui (nepriimti sprendimai) – 3.

Iš pateiktos diagramos matyti, kad pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičius 2020 m. išaugo daugiau nei dvigubai, taip pat 37 % išaugo tyrimų, kurių metu nustatyti pažeidimai skaičius. 22 % sumažėjo nutarimų atsisakyti ikiteisminius tyrimus skaičius. Vertinant šiuos duomenis sistemiškai galima teigti, kad 2020 m. buvo teikiama labiau pagrįsta informacija, leidusi kompetentingai įvertinti didesnį skaičių pažeidimų.

2020 m. pagal PAĮ nuostatas pateiktą informaciją pradėta 16 ikiteisminių tyrimų (3 IT pradėti sujungus keliuose pranešimuose pateiktą informaciją). Ikiteisminiai pradėti dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 222 str. 1 d. (dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo), BK 183 str. (dėl turto pasisavinimo), BK 228 str. (piktnaudžiavimo), BK 270 str. 2 d. (dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimo), BK 229 str. (tarnybos pareigų neatlikimo), LR BK 220 str. 1 d. (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo), BK 225 str. 3 d. (kyšininkavimo), BK 227 str. 2 d. (papirkimo), BK 300 str. 1d. (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), 176 str. 1 d. (darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo), 277 str. (kovos su epidemijomis ar užkrečiamomis ligomis taisyklių pažeidimo), 310 str. 1 d. (žiauraus elgesio su gyvūnais), 164 str. 1 d. (vengimo išlaikyti vaiką), 182 str. (sukčiavimo), 202 str. (neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla), 243 str. (vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemones).

12 ikiteisminių tyrimų 2020 metų gale dar buvo atliekami, 2 nutraukti nesant nusikalstamos veikos, 1 sustabdytas, dėl vieno priimtas sprendimas užbaigti baudžiamuoju įsakymu.

Nutarimuose pradėti ikiteisminius tyrimus vertinta informacija (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius)

Pagal diagramoje pateiktus duomenis matyti, kad pranešėjai teikė labai įvairią informaciją apie pažeidimus. Galima išskirti tik keletą BK straipsnių, dėl kurių informacija buvo teikta daugiau kartų (228 str., 300 str., 182 str. ir 183 str.). Palyginus su praėjusiais metais pradėtų ikiteisminių tyrimų (pradėti gavus informaciją pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatas) statistika, galima įžvelgti tam tikrus dėsningumus: 2019 m., kaip ir 2020 m., IT buvo pradėti dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, turto pasisavinimo, dėl aplinkos apsaugos pažeidimų, tarnybos pareigų neatlikimo, piktnaudžiavimo. Tai rodo, kad yra tam tikros nusikalstamų veikų grupės, dėl kurių pareiškėjai nuolat teikia informaciją. Iš pateiktos statistikos matyti, kad 2020 m. buvo pradėtas IT ir dėl specifinės srities - kovos su epidemijomis ar užkrečiamomis ligomis taisyklių pažeidimų, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų, kas yra susiję su 2020 m. aktualijomis - COVID-19 pandemija. 2020 m. iš 86 priimtų sprendimų, 9 pranešimuose teikta informaciją dėl galimų pažeidimų ligoninėse ar kitose gydymo įstaigose (sanatorijose ir pan.), pagal ją pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai (IT pradėti pagal 4 pranešimuose teiktą informacija), kitais atvejais nustatyti įvairūs pažeidimai. Su pažeidimais ligoninėse ar kitose gydymo įstaigose susijusi informacija sudaro apie 10 % visų pranešimų.

2020 m. pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatas pateiktą informaciją priimta 15 nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus. Atlikus priimtų nutarimų įvertinimą nustatyta, kad daugiausiai teikta informacija dėl šių BK straipsnių: BK 228 str. 1 d. (piktnaudžiavimas) nutarimuose vertinta 8 kartus, BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas) – 2 kartus; BK 300 str. 1 d. (dokumentų klastojimas) – 4 kartus; BK 226 str. (prekyba poveikiu) – 2 kartus.

Kompetentingose institucijose (Valstybinėje tarnybinės etikos komisijoje, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje, Viešųjų pirkimų tarnyboje, Valstybinėje darbo inspekcijoje, Klaipėdos miesto vyriausiajame policijos komisariate, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir kt.) atlikus tyrimus pagal pranešimuose pateiktą informaciją 11 atvejų pažeidimų nustatyta nebuvo. Buvo tirta informacija susijusi su galimais pažeidimais viešuosiuose pirkimuose, pinigų plovimu, įvadinio instruktavimo neatlikimu, darbo vietai nenustatytų rizikos faktorių, formaliai atliekamų mokymų ir darbų saugos kontrolės, galimai neteisėtais policijos pareigūnų, valstybinių institucijų darbuotojų veiksmais.

Dėl 11 atvejų kompetentingose institucijose (Valstybinėje darbo inspekcijoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savivaldybėse, Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre, Lietuvos banke, Policijos departamento imuniteto valdyboje) atlikus pranešimuose pateiktų aplinkybių tyrimus buvo nustatyti pažeidimai: netinkamai vedama darbo laiko apskaita; gydymo įstaigose darbuotojai nebuvo aprūpinti tinkamomis asmens apsaugos priemonėmis; nustatyta, kad ligoninės skyriaus vedėjas pažeidė pareiginius nuostatus; nustatyti su vartojimo kredito išdavimu susijusius santykius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pažeidimai; nustatyti savavališkos statybos atvejai.

Teismų praktika

Iš 37 sprendimų nepripažinti pranešėju 3 buvo apskųsti pirmosios instancijos administraciniam teismui ir tai sudaro tik 8 % iš visų 2020 m. metais priimtų sprendimų nepripažinti pranešėju. Pirmosios instancijos teismas visų 3 skundų netenkino, 2 iš šių sprendimų buvo apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, šios abi bylos 2020 metų pabaigoje dar nebuvo išnagrinėtos.

Dviejose bylose teismas vadovavosi teisės principu lex retro non agit – tai yra visos aplinkybės, apie kurias asmuo pranešė po 2019 m. sausio 1 d. jau buvo išsamiai išnagrinėtos iki įstatymo įsigaliojimo ir priimti atsakingų institucijų sprendimai. Kadangi Pranešėjų apsaugos įstatymas įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d., o pareiškėjai prašė suteikti pranešėjo statusą už valstybės institucijoms teiktus ir išnagrinėtus pranešimus ankstesniais laikotarpiais t. y. dar negaliojant Įstatymui, teismas padarė išvadą, kad Generalinė prokuratūra pagrįstai pareiškėjams nesuteikė pranešėjo statuso, motyvuojant tuo, kad Įstatymas negali būti taikomas faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusiems iki šio teisės akto įsigaliojimo.

Dar vienoje byloje buvo apskųstas sprendimas nepripažinti pranešėju, kurį Generalinė prokuratūra argumentavo tuo, kad pareiškėjas neatitiko Pranešėjų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 6 dalies reikalavimų, t. y. pareiškėjas su įstaiga, apie kurioje daromus pažeidimus pranešė, nebuvo susijęs įstatyme numatytais santykiais. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, t. y. ir pats pareiškėjas neginčija, kad Įstatyme numatyto santykio tarp jo ir institucijos nėra, todėl laikytina, kad Generalinės prokuratūros sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

Sprendimų dėl pranešėjų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemonių taikymo priėmimas

Dėl neigiamo poveikio priemonių taikymo:

2020 m. 8 asmenys kreipėsi dėl neigiamo poveikio priemonių jų atžvilgiu taikymo (2019 m. kreipėsi 12 asmenų).

Pažymėtina, kad tokio pobūdžio tyrimai yra didelės apimties, nes visi besikreipiantys asmenys informaciją teikė kelis kartus (pavyzdžiui vienas asmuo teikė virš 10 prašymų ir raštų dėl neigiamo poveikio), buvo pateiktas didelis kiekis dokumentų, kuriuos reikėjo įvertinti. 2020 m. visi kreipimaisi dėl neigiamo poveikio priemonių buvo pateikti dėl to, kad šios priemonės taikomos pačių pranešėjų atžvilgiu, kai tuo tarpu 2019 m. 2 kreipimaisi buvo pateikti dėl to, kad neigiamas poveikis buvo daromas sutuoktinio, dirbančio toje pat sistemoje atžvilgiu (PAĮ 10 straipsnio 3 dalis). Pranešimai dėl neigiamo poveikio buvo pateikiami dėl perkėlimo į kitas pareigas (skyrių), dėl atliekamų tarnybinių patikrinimų, dėl atleidimo iš darbo.

Dėl atlyginimo ir kompensavimo:

Per 2020 m. buvo gauti 2 prašymai dėl atlyginimo pranešėjams už vertingą informaciją skyrimo. Abiem atvejais Atlyginimo pranešėjams už pateiktą vertingą informaciją komisija generaliniam prokurorui pateikė išvadas su siūlymais skirti atlyginimą už vertingą informaciją. Generalinis prokuroras tiek vienu, tiek kitu atveju pritarė Komisijos išvadoms ir priėmė sprendimus pranešėjams skirti atlyginimą. Prašymus teikusiems pranešėjams buvo atitinkamai išmokėtas 15000 ir 4000 eurų atlyginimas. 2019 m. atlyginimas nebuvo išmokėtas nei vienam iš 4 besikreipusių pranešėjų.

2020 m. 3 pranešėjai kreipėsi dėl kompensavimo už neigiamą poveikį ar patiriamus neigiamus padarinius dėl pranešimo. Vienu atveju Kompensavimo pranešėjams už patiriamą neigiamą poveikį ar galimus padarinius komisija dėl pateikto pranešimo generaliniam prokurorui pateikė išvadą su siūlymu skirti 1950 eurų kompensaciją ir generalinio prokuroro sprendimu minėto dydžio kompensacija buvo paskirta. Dviejų prašymų gautų 2020 m. nagrinėjimas persikėlė į 2021 m.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos:

PAĮ 14 straipsnyje numatyta, kad pranešėjui jo prašymu Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka suteikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalba suteikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu. Pagal šios institucijos pateiktus duomenis 2019 m. antrinė teisinė pagalba pagal pranešėjo statusą buvo suteikta 5 bylose 5 asmenims. 2020 m. - suteikta 5 bylose 3 asmenims.

Asmenų ir institucijų konsultavimas PAĮ taikymo klausimais, PAĮ sklaida:

Kadangi pranešėjų apsaugos institutas yra pakankamai naujas Lietuvos teisės sistemoje, Vidaus tyrimų skyrius 2020 m. aktyviai dirbo siekdamas kuo didesnės įstatymo sklaidos: organizavo mokymus bei skaitė juose pranešimus, organizavo renginius, teikė informaciją žiniasklaidos priemonėms, organizavo tarpinstitucinius pasitarimus dėl įstatymo normų taikymo bei tobulinimo. Be to, Vidaus tyrimų skyriuje buvo įsteigta Konsultavimo linija, kurioje VTS atstovai konsultavo tiek valstybės įstaigas, tiek privačias įmones bei asmenis, norinčius teikti pranešimus.

Konsultavimo linija

2020 m. rugpjūčio mėnesį buvo įsteigta „Pranešėjų karštoji linija“. Kiekvieną darbo dieną nuo 8 val. iki 17 val. paskambinę prokuratūros internetinėje svetainėje nurodytu telefonu numeriu asmenys gali gauti kompetentingų darbuotojų konsultaciją kaip užpildyti pranešimo formą, kokius dokumentus ir informaciją pateikti. Taip pat gali skambinti ir asmenys, kurie jau turi pranešėjo statusą, tačiau jų atžvilgiu vykdomas neigiamas poveikis ar jie pageidauja gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Konsultacijos teikiamos ir įmonėms, kurios rengia vidinių kanalų funkcionavimo aprašus ar jiems reikalinga informacija, kaip turėtų būti tiriamas pranešimas gautas per vidinį kanalą. Per keturis 2020 metų mėnesius buvo suteiktos 198 konsultacijos fiziniams bei juridiniams asmenims.

Vidaus tyrimų skyrius 2020 metais įgyvendino šias sklaidos priemones:

- rengė programą, organizavo, moderavo bei skaitė pranešimus Šiaulių bei Panevėžio apygardų prokuratūrų prokurorams, šių regionų ikiteisminio tyrimo institucijų, savivaldybių atstovams;

- rengė programą, organizavo mokymus bei skaitė pranešimus Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, Lietuvos atominėje elektrinėje (7 mokymo dienų ciklas, su pranešėjų apsauga supažindinti įvairių grandžių darbuotojai);

- kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir organizacija „Transparency International“ Generalinėje prokuratūroje organizavo renginį „Pranešėjų apsaugos forumas 2020“. Šiame renginyje dalyvavo Generalinės prokuratūros vadovybė, Prezidentūros, Advokatūros, ministerijų bei didžiųjų Lietuvos įmonių atstovai. Forumo metu buvo aptarti esminiai Pranešėjų apsaugos įstatymo aspektai bei vertinama, ar šio įstatymo nuostatos yra pakankamos, siekiant užtikrinti maksimalią pranešėjų apsaugą mūsų šalyje, kiek jos atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmenų, pranešančių apie ES teisės pažeidimus, normas. VTS skyriaus atstovai supažindino forumo dalyvius su Pranešėjų apsaugos įstatymo taikymo praktika, pasidalino kilusiais iššūkiais;

- VTS kartu su „Transparency International“ Lietuvos skyriumi atliko studiją „Kaip viešojo sektoriaus institucijos įgyvendina pranešėjų apsaugos įstatymą?“, šios studijos rezultatai buvo pristatyti viešoje virtualioje konsultacijoje „Įstatymai patys neveikia: ar tinkamai apsaugome pranešėjus?”, kurios tikslas buvo kartu aptarti, kaip institucijoms sekasi įgyvendinti Pranešėjų apsaugos įstatymą, kuris Lietuvoje įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d. VTS atstovė skaitė pranešimą virtualiai vykusiame renginyje, kuriame dalyvavo virš 200 privataus ir viešojo sektoriaus institucijų atstovų, atsakingų už vidinius pranešimų kanalus ir korupcijos prevenciją;

- 2020 m. lapkričio mėn. Latvijoje buvo organizuota tarptautinė konferencija „Whistleblowers: the next level“. Šioje konferencijoje pristatyti pranešėjų apsaugos modelius buvo pakviestos Lietuva, Olandija bei Prancūzija. Vidaus tyrimų skyriaus atstovė šioje konferencijoje  pristatė Lietuvoje veikiančio „prokuratūros modelio“ privalumus, aptarė, kaip mūsų šalyje veikia pranešėjų apsaugos modelis.  Virtualioje konferencijoje pasiklausyti pranešimų užsiregistravo virš 400 žmonių;

- davė interviu Žinių radijui, Lietuvos radijo ir televizijos laidai „Labas rytas, Lietuva“;

- teikė informaciją apie PAĮ žiniasklaidos priemonėms (BNS);

- dalyvavo Lietuvos Respublikos Seime organizuotame tarpinstituciniame susitikime dėl Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatų keitimo ir papildymo, taip pat tarpinstituciniuose Generalinėje prokuratūroje organizuotose susitikimuose (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Ignalinos atominė elektrinė ir kt.);

- teikė pastabas raštu dėl įstaigų rengiamų vidinių kanalų steigimo ir funkcionavimo tvarkų (Transporto saugos administracija, Elektrėnų komunalinis ūkis, Ignalinos atominė elektrinė).