Šiandien Generalinėje prokuratūroje vyko prokuratūros Kolegijos posėdis, kuriame pagrindinis dėmesys skirtas 2016 metų prokuratūros darbo rezultatų pristatymui, institucijos veiklos prioritetams bei aktualijoms.

Pristatydamas prokuratūros veiklos prioritetus, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kaip vieną iš svarbiausių tikslų įvardijo efektyvų ir kokybišką nusikalstamų veikų, nuo kurių nukentėjo vaikai, išaiškinimą, pabrėžė būtinybę stiprinti baudžiamąjį persekiojimą tiriant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, organizuotų grupių padarytus nusikaltimus, aktyvinti tarptautinį ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

E. Pašilis taip pat akcentavo atrankų į tarnybą prokuratūroje tobulinimą, glaudesnį bendradarbiavimą su mokslo institucijomis. Jis paminėjo, kad po kelerių metų pertraukos pernai Lietuvos Respublikai prisiekė penki nauji prokurorai, kurie tarnybą pradėjo Kupiškyje, Pasvalyje, Prienuose ir Šakiuose.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas, pristatydamas prokuratūros veiklą baudžiamojo persekiojimo srityje pastebėjo, kad pernai Lietuvoje buvo užregistruota daugiau kaip 55 tūkst. nusikalstamų veikų (20 procentų mažiau nei 2015-asiais). Užregistruoti sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai sudarė 5,3 proc. visų užregistruotų nusikalstamų veikų. Tai beveik 13 proc. mažiau nei 2015 m. ir 30 proc. mažiau nei 2014 m. Daugiausia tokio pobūdžio nusikaltimų užregistruota Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse. Didžiausią dalį pernai užregistruotų nusikalstamų veikų sudarė vagystės (39 proc.). 2016 metais pradėti 676 (40 proc. mažiau nei 2015 metais) ikiteisminiai tyrimai dėl korupcinių veikų, iš kurių 77 – dėl sunkių korupcinių nusikaltimų. Pernai pirmosios instancijos teismai dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų pripažino kaltais ir nuteisė 503 asmenis.

2016 metais 38 proc. baudžiamųjų bylų išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, tai yra prokurorui nedalyvaujant teisme. Tai rodo, kad prokurorai dažnai renkasi ekonomiškesnį procesą, leidžiantį sutaupyti nemažai proceso dalyvių ir pareigūnų laiko bei finansinių sąnaudų.

Generalinio prokuroro pavaduotoja Margarita Šniutytė-Daugėlienė, kalbėdama apie teisinę pagalbą ir teisinį bendradarbiavimą, atkreipė dėmesį, kad šiuolaikiniame pasaulyje nusikalstamumas neturi sienų, tad didelės dalies nusikalstamų veikų nebūtų įmanoma ištirti be tarptautinės teisinės pagalbos ir teisinio bendradarbiavimo. Pastaraisiais metais ypač padaugėjo iš kitų valstybių gaunamų teisinės pagalbos prašymų. Pernai Lietuva kitoms valstybėms pateikė 845 teisinės pagalbos prašymus, o iš kitų šalių jų gavo 973. Šalys, dažniausiai prašiusios Lietuvos pagalbos dėl sukčiavimo, nusikaltimų, susijusių su Europos Sąjungos finansinių interesų pažeidimais, korupcinių veikų, yra Jungtinė Karalystė, Vokietija, Latvija. Lietuva teisinės pagalbos daugiausia kreipėsi į Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Lenkiją, Prancūziją ir Ispaniją, tirdama bylas dėl sukčiavimo, neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, prekybos žmonėmis ir kitas.

Gindami viešąjį interesą, pernai prokurorai teismui pateikė 322 ieškinius, pareiškimus ir prašymus. Dažniausiai buvo prašoma apginti socialiai pažeidžiamų fizinių asmenų interesus (63 proc. ieškinių) bei valstybės teises ir teisėtus interesus (25 proc. ieškinių). Nagrinėdamas viešojo intereso ieškinius, teismas pernai patenkino 48 proc. didesnę nei 2015 metais turtinių reikalavimų sumą: ji sudaro beveik 19 mln. eurų.

Posėdyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Ministro Pirmininko patarėjas Arnoldas Piktžirnis, Lietuvos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovai, prokuratūros kolegijos nariai.