Šiandien, pirmadienį, Generalinėje prokuratūroje vyko pasitarimas, kuriame generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, jo pavaduotojai Žydrūras Radišauskas, Darius Karčinskas, Margarita Šniutytė-Daugėlienė ir departamentų vadovai drauge su apygardų prokuratūrų vyriausiaisiais prokurorais diskutavo aktualiais ikiteisminių tyrimų klausimais.
Pasitarime buvo aptartas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017-04-28 įsakymo dėl atsisakymų pradėti ikiteisminį tyrimą kontrolės taikymas praktikoje.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Ž. Radišauskas pasitarime kalbėjo kaip užtikrinama atsisakymų pradėti ikiteisminį tyrimą kontrolė. 2017 m. balandžio 28 d. generalinio prokuroro įsakymu Generalinės prokuratūros padalinių vyriausieji prokurorai, teritorinių apygardų prokuratūrų ir jų padalinių vadovai įpareigojami užtikrinti, kad prokuratūros padalinyje gavus IBPS pranešimą apie ikiteisminio tyrimo įstaigoje priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, IBPS priemonėmis prokurorui būtų neatidėliojant pavedama susipažinti su nutarimu, į IBPS įrašytais duomenimis, įvertinant nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą. Gavus pareiškėjo skundą ar kitos informacijos apie skundų, pareiškimų, pranešimų apie nusikalstamas veikas ar ikiteisminio tyrimo pradžios registracijos pažeidimus ikiteisminio tyrimo įstaigoje ar prokuratūroje, būtų atliekamas išsamus gautos informacijos patikrinimas.
Taip pat dar kartą buvo atkreiptas dėmesys, kad nustatytu reglamentavimu buvo siekta vienodo ir tinkamo reagavimo į gautus skundus ar kitą informaciją, duomenis apie galimai netinkamus pareiškimų, pranešimų apie nusikalstamas veikas registravimo atvejus. Pagal esamą reglamentavimą atsakomybė už netinkamą pareiškimų, pranešimų apie nusikalstamas veikas registravimą ikiteisminio tyrimo įstaigose, visų pirma, tenka pačioms ikiteisminio įstaigoms ar jų paskirtiems atsakingiems asmenims. Todėl prokurorai neturėtų prisiimti pareigų ir atsakomybės, reikalaudami iš ikiteisminio tyrimo įstaigų periodiškai pateikti duomenis apie visus gautus pranešimus, pareiškimus, skundus ar kitą informaciją apie įvykius už tam tikrą laikotarpį. Prokuroras atitinkamai reaguoti ir veikti turėtų tik gavęs skundą ar kitą informaciją apie galimai neužregistruotus ar netinkamai užregistruotus pranešimus, pareiškimus apie nusikalstamą veiką, t. y. turėtų veikti tik gauto skundo ar kitos informacijos patikrinimo ribose. Apygardų vadovai, gavę informaciją apie sisteminius (3 ir daugiau atvejų) pareiškimų, pranešimų apie nusikalstamas veikas neužregistravimo ar netinkamo užregistravimo atvejus ikiteisminio tyrimo įstaigose, visų pirma, tai turėtų aptarti su atitinkamos ikiteisminio tyrimo įstaigos teritorinio padalinio vadovais ir nustatyta tvarka raginti imtis priemonių, kad tokių atvejų nepasikartotų. Jeigu situacija apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje iš esmės nepasikeistų, apygardos prokuratūros vadovai apie tai turėtų informuoti Generalinę prokuratūrą, kuri savo ruožtu klausimus turėtų spręsti su centrine ikiteisminio tyrimo įstaiga.
Visais atvejais teritorinių prokuratūrų nustatytas vidinis reglamentavimas turi atitikti reglamentavimą, nustatytą minėtame generalinio prokuroro įsakyme.
Taip pat pasitarime buvo aptarta ikiteisminių tyrimų dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d., organizavimo problematika, rezultatai ir perspektyvos.
Generalinio prokuroro pavaduotojas D. Karčinskas atkreipė dėmesį į pakankamai didelį skaičių nutrauktų ikiteisminių tyrimų, kurie buvo pradėti pagal Baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d. Pavaduotojas pastebėjo, kad trūksta teritorinių prokuratūrų prokurorų komunikacijos šiais klausimais su Generalinės prokuratūros specializuotais prokurorais.
Pasak D. Karčinsko, tokį didelį nutraukimų skaičių dauguma atvejų lėmė aplinkybė, jog transporto priemonę vairavę asmenys neblaivumui nustatyti nedavė kraujo. Prokuroras atkreipė dėmesį, jog ši aplinkybė neturėtų būti besąlygine vada tyrimui nutraukti. Būtina pasitelkti alternatyvius įrodinėjimo būdus. Į tai orientuoja ir Generalinėje prokuratūroje parengtas aiškinamasis raštas dėl šio straipsnio taikymo. Nors šiuo metu kyla šios nusikalstamos veikos įrodinėjimo problemų, į daugelį klausimų atsakytų formuojama teismų praktika.
Pasitarime taip pat buvo aptarti Generalinės prokuratūros 2017-2019 m. strateginio plano programų pasiekti rodikliai, susiję ikiteisminiais tyrimais dėl neteisėto praturtėjimo (BK 189¹str.) ir teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – išplėstinio turto konfiskavimo (BK 72³str.).
Pasitarime buvo diskutuojama apie visuomenės pasitikėjimą prokuratūra. Prokuratūros vadovai atkreipė dėmesį, kad prokurorai aktyviau turėtų visuomenei pristatyti savo veiklos rezultatus. „Apie baigtus ikiteisminius tyrimus, teismuose nagrinėjamus apeliacinius, kasacinius skundus ar rezonansą sukėlusias bylas būtina laiku informuoti Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyrių“ - sakė Ž. Radišauskas.