Vilniaus apylinkės prokuratūros iniciatyva vakar nuotoliniu būdu vyko apskritojo stalo diskusija „Smurto artimoje aplinkoje 2020 metų rezultatai, iššūkiai, problemos, jų sprendimo būdai“. Diskusijoje dalyvavo Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai, Vilniaus AVPK pareigūnai, Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjai bei Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai.

Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Liutauras Rudzevičius informavo, kad praėjusiais metais prokuratūros veiklos teritorijoje buvo pradėti 1988 ikiteisminiai tyrimai dėl galimo fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (pagal Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir 3 d.). Pernai nukentėjusiais nuo smurto artimoje aplinkoje buvo pripažintos 1234 moterys ir 311 vyrų. Iš viso 2020 metais buvo baigti 1902 ikiteisminiai tyrimai dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, į teismą perduota 514 bylų, iš jų su kaltinamuoju aktu - 144 (7 proc.), su pareiškimu dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu - 343 (18 proc.). 437 ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti nereabilituojančiais pagrindais. L. Rudzevičius pastebėjo, kad pusė pradėtų ikiteisminių tyrimų yra nutraukiama nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ikiteisminiai tyrimai dažniausiai nutraukiami, kai nukentėjusieji pakeičia savo pirminius parodymus, nustačius, kad buvo melagingai pranešta apie smurtą, kai piktnaudžiaujama teise kreiptis į teisėsaugos institucijas siekiant išspręsti konfliktiškus santykius, vykstant skyrybų procesui ir t. t.

Diskusijoje kalbėję prokurorai akcentavo pirminių įrodymų apie smurto artimoje aplinkoje atvejį surinkimo svarbą bei tinkamą nukentėjusiojo sužalojimų fiksavimą. Jie taip pat atkreipė dėmesį į poreikį apklausti nepilnamečius nukentėjusiuosius ar liudytojus per kuo trumpesnį laiką, ką kol kas ne visada pavyksta užtikrinti.

Posėdyje dalyvavusi Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė akcentavo, kad tarnybai labai svarbu gauti duomenis apie nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusius ar smurto protrūkį mačiusius vaikus, kad jiems galėtų būti suteikiama savalaikė pagalba.

Diskusijos dalyviai pastebėjo, kad operatyvus institucinis bendradarbiavimas, keitimasis aktualia informacija, realios pagalbos nukentėjusiems nuo smurto suteikimas padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus.