Vilniaus apygardos ir Vilniaus apylinkės prokuratūrų vadovai, skyrių vyriausieji prokurorai š. m. sausio 25 d. rinkosi į pasitarimą, kuriame buvo aptariami Vilniaus apygardos prokuratūros 2017 m. veiklos rezultatai.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius informavo, kad praėjusiais metais apygardos prokuratūros prokurorų pasiekti darbo rezultatai tikrai neblogi: lyginant su 2016 metais, apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje 85,5 dienos sutrumpėjo vidutinė ikiteisminių tyrimų atlikimo trukmė, 9,5 proc. sumažėjo ikiteisminių tyrimų, trunkančių ilgiau nei 9 mėnesius, dalis, 8 procentais padaugėjo ikiteisminių tyrimų, baigiamų ekonomiškesniu procesu, išaugo išaiškintų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičius, teismai daugiau negu vidutiniškai Respublikoje patenkino prokurorų apeliacinių ir kasacinių skundų.

Kiekvienam atskirai ir visiems apygardos prokurorams padėkojęs už gerą darbą, apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras pakvietė padalinių vadovus aptarti, ko reikėtų, kad šiais metais apygardos prokuratūra pasiektų visus užsibrėžtus tikslus, ir identifikuoti tam trukdančias priežastis.

Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Liutauras Rudzevičius atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorams tenkantys krūviai yra labai dideli. Vidutiniškai Vilniaus mieste vienas prokuroras organizuoja ir vadovauja virš 60 ikiteisminių tyrimų, Trakuose – virš 70. Kai kurių skyrių prokurorai organizuoja ir 130 ikiteisminių tyrimų. Ikiteisminių tyrimų spektras varijuoja nuo smurto artimoje aplinkoje, politikų šmeižto žiniasklaidoje iki tarptautinio sukčiavimo. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Baudžiamojo kodekso pataisoms, pagal kurias pagal kurias asmenims, vairavusiems transporto priemonę, kai etilo alkoholio koncentracija kraujyje viršijo 1,5 promilės, pradėta taikyti baudžiamoji atsakomybė, tokio pobūdžio bylų Vilniaus apylinkėje buvo pradėta virš 1400. L. Rudzevičius pažymėjo, kad Vilniaus apylinkės prokuratūroje labai trūksta tiek prokurorų - šiuo metu Vilniaus apylinkės prokuratūroje yra laisvi 9 prokurorų etatai, tiek prokurorų padėjėjų.

Pasitarime dalyvavę skyrių vyriausieji prokurorai išsakė savo pastebėjimus ir dėl nerimą keliančio policijos pareigūnų, besispecializuojančių nepilnamečių justicijoje, trūkumo, keblumų keliančių nepilnamečių apklausų, psichologų bei vaikų apklausos kambarių trūkumo. Finansinių nusikaltimų tyrimus organizuojantys prokurorai atkreipė dėmesį į ilgai trunkančias ekspertizes, pabrėžė, kad būtina kelti ir prokurorų, dirbančių su finansinių nusikaltimų bylomis, kvalifikaciją, regti mokymus specialių žinių reikalajančiomis temoms.

Pasitarime dalyvavęs generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Karčinskas padėkojo Vilniaus apygardos prokurorams už pokyčius, pasiektus rezultatus. Jis informavo, kad šiuo metu yra sudaryta darbo grupė, kuri vertins prokurorų darbo krūvius ir sieks suvienodinti prokurorų darbo krūvį visoje Lietuvoje, vertins prokurorų padėjėjų poreikį. D. Karčinskas pabrėžė, kad praėjusiais metais tikrai prokuratūra skyrė didelį dėmesį nepilnamečių justicijai, ne kartą bendrauta ir su Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistais, ir su Teisingumo ministerija, Nacionaline teismų administracija siekiant, kad būtų užtikrintas psichologų ir vaikų teisių tarnybų atstovų dalyvavimas apklausiant nepilnamečius, paspartintas vaiko apklausos kambarių įrengimas. Jis taip pat paragino prokurorus daugiau dėmesio skirti finansinių nusikaltimų tyrimui, plačiau taikyti turto susigrąžinimo procesą.

Linkėdamas visiems Vilniaus apygardos ir Vilniaus apylinkės prokuratūros vadovams ir šiemet efektyviai siekti ambicingų tikslų, apygardos vyriausiasis prokuroras palinkėjo visiems prokurorams neužmiršti, kad ne statistiniai rezultatai prokuroro darbe svarbiausia, o prokuroro tarnybos esmė – tarnauti visuomenei, ginti valstybės bei nukentėjusių teises, kad kiekvienas Lietuvoje gyvenantis pasitikėtų valstybe.