Kauno apygardos prokuratūros bendruomenė nuo pat karo Ukrainoje pradžios aktyviai įsitraukė teikiant pagalbą ukrainiečiams. Darbuotojai skirtinguose miestuose ir rajonuose jungėsi prie įvairių paramos iniciatyvų, dalyvavo savanoriškose veiklose, o grupė kolektyvo narių į savo namus priėmė apie 50 ukrainiečių.

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius džiaugiasi ir didžiuojasi kolegomis: ir tais, kurie įvairiais būdais prisideda prie paramos, ir, žinoma, tais, kurie savo namais dalinasi su nuo karo bėgančiais ukrainiečiais. „Kai prasidėjo karas, jautėme darbuotojų poreikį ir norą pagelbėti ukrainiečiams bei palaikyti kolegas, kurie priima tokias šeimas. Dėl to Kauno apygardos prokuratūroje buvo įkurta ukrainiečių paramos darbo grupė. Taip pat turime sukurtus išmanius sprendimus, kuriais gali naudotis visi apygardos darbuotojai. Asmenys, priėmę ukrainiečius, surašo, kokių daiktų ir pagalbos jiems reikia, o kitoje skiltyje turime daiktus ir pagalbą, kuriuos darbuotojai siūlo. Viskas pildoma realiu laiku, vietoje parašyti ir kontaktai, todėl tai leidžia maksimaliai greitai tiek gauti pagalbą, tiek ją suteikti. Taip pat turime piniginį fondą, iš kurio padedame kiekvienam naujam apygardoje priimtam ukrainiečiui bei atsiradus poreikiui“, –  sakė D. Valkavičius.

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Rimas Bradūnas taip pat pastebi, kad darbuotojai ukrainiečiams stengiasi pagelbėti ne tik materialiai. „Labai smagu, kad kolegos norėjo ne tik skirti piniginę paramą, tačiau ir savo dėmesį bei laiką. Jie tarpusavyje dalinosi priimtų ukrainiečių kontaktais, planavo pramogas kasdienybei praskaidrinti, kartu vykome ir į paramos Ukrainai koncertą. Toks dėmesys jiems labai reikalingas ir parodo, kad apygardoje turime daug empatiškų ir norinčių padėti žmonių“, –  pasidžiaugė R. Bradūnas.

Visi apygardos darbuotojai, priėmę ukrainiečius, vieningai teigia, kad sunkiausia buvo pati pradžia. Nuo karo bėgantys žmonės atvyko arba visai be daiktų, arba jų turėjo labai mažai. Nors reikalingų daiktų problemą visiems pavyko išspręsti ganėtinai greitai, didesni iššūkiai buvo dėl integravimosi Lietuvoje ir biurokratinių reikalavimų, kurie pradžioje buvo labai neaiškūs ir neapibrėžti.

Kauno apygardos prokuratūros Duomenų valdymo skyriuje dirbanti Kristina S. pačioje karo pradžioje priėmė 7 ukrainiečius – 2 mamas su 5 mažamečiais vaikais. „Priimti tokį kiekį žmonių iš pradžių atrodė labai sudėtinga, tačiau su šeima džiaugiamės, galėdami padėti šiems žmonėms. Nors priimti ukrainiečiai labai imlūs ir greitai prisitaikė, tam tikra biurokratija labai sunkina jų padėtį, jie iki dabar negali susitvarkyti dokumentų ir gauti paramos, nes Migracijos tarnyboje tiesiog trūksta plastiko kortelių gamybai. Nors Ukrainos žmonės čia greitai įsitvirtino, tačiau dažnai kalba apie grįžimą atgal, nes labai pasiilgo tėvynėje likusių artimųjų ir dėl jų nuolat jaudinasi“, – teigia Kristina.

Į savo namus gausų būrį ukrainiečių priėmė ir Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Solveiga G. Iš pradžių ji priėmė 5 ukrainiečius, neseniai atvyko dar du, todėl iš viso jos namuose apsigyveno dvi mamos su penkiais mažamečiais berniukais nuo 4 iki 13 metų. „Nuo pat karo pradžios buvau priėmusi sprendimą į namus priimti ukrainiečius. Kadangi gyvenu ne pačiame mieste, norinčių apsigyventi karo pabėgėlių teko palaukti, tačiau dabar kieme girdisi mažųjų ukrainiečių klegesys. Jie čia džiaugiasi geromis ir saugiomis gyvenimo sąlygomis, pramogauja. Šeimai atvykus sužinojau, kad mama nevairuoja, o iki mokyklos – 7 kilometrai kelio, todėl visus vaikus staigia prireikė aprūpinti dviračiais. Neįtikėtina, kad kolegos per mūsų turimą sistemą juos visus surinko per porą valandų. Lygiai tas pats nutiko su mobiliaisiais telefonais – jie buvo surasti tą pačią dieną. Ačiū kolegoms!“, – teigia Solveiga G.

Didžiausią būrį ukrainiečių – net 12, priglaudė Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausioji specialistė Rūta K. „Maniškiams pasisekė, nes vos atvykus vienai iš mamų buvo pasiūlytas darbas Vilkaviškyje įsikūrusiame ledų fabrike, ji čia dirba iki dabar. Vieną ukrainietę, turinčią choreografinį išsilavinimą, dirbti priėmė Vilkaviškio Kultūros centras. Taip pat smagu, kad visi su mamomis atvykę vaikai greitai susirado draugų, bet jiems didžiausia problema – kalbos barjeras“, –  sakė marijampolietė Rūta K. 

Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis J. taip pat yra priėmęs gyventi dvi šeimas. Jis daug dėmesio skiria šių žmonių laisvalaikiui ir nori, kad jie bent kiek pamirštų sunkumus bei atsipalaiduotų. „Keturi vaikai savaitgaliais važinėjo į stovyklas, taip pat vykome į Vilnių, Trakus, dar buvome Žalgirio arenoje, kadangi kolektyvas visiems nupirko bilietus į Ukrainos paramos koncertą. Buvo smagu matyti juos atsipalaidavusius, nors vieną močiutę prikalbinti prasiblaškyti buvo labai sunku“, –  pasakojo prokuroras Kęstutis J. 

Šeimą iš Ckarkivo rajono priėmęs ir Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Arūnas Ž. „Priimta šeima integravosi labai greitai, vaikai iš karto pradėjo lankyti progimnaziją bei būrelius, o jų mamai pavyko įsidarbinti pagal specialybę – buhaltere. Vos tik baigėsi mokslo metai, vienoje įmonėje pavyko įsidarbinti ir jos penkiolikmečiam sūnui. Labai smagu, kad jiems patinka Marijampolė ir čia pavyko greitai apsiprasti. Neseniai jų šeima sulaukė geros žinios iš Ukrainos – ten likę giminaičiai vyko patikrinti šeimos buto ir informavo, kad jis nepažeistas ir saugus. Dabar visi laukia kol baigsis karas ir galės saugiai grįžti namo, nes labai ilgisi ten likusių giminaičių ir šeimos narių“, – teigė Arūnas Ž.

Karo pabėgėlius iš Ukrainos yra priėmę ir daugiau Kauno apygardos prokuratūros darbuotojų. Nuotraukose: Kauno apygardos prokuratūros darbuotojų Solveigos G. priimta šeima ir jų laisvalaikis bei Kristinos S. priimtų ukrainiečių vaikų piešiniai, kurie puošia Kauno apygardos prokuratūrą: