Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-98-628/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47784-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25; 1.2.25.4.2.1;

2.8.9.4

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. spalio 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio, Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, Alvydo Pikelio, Algimanto Valantino, Albino Antanaičio ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

nuteistajam A. Š.,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Astos Kudrauskienės kasacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 2 d. nuosprendžio.

Telšių apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nuosprendžiu A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme šešiems mėnesiams, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 281 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo terminas nuo 2019 m. lapkričio 9 d. 13.50 val. iki 2019 m. lapkričio 10 d. 11.50 val.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. Š. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant pradėti dirbti per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas ketverius metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistojo A. Š. išieškota konfiskuotino turto – transporto priemonės „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1310 Eur.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų B. P. ir S. P. civilinis ieškinys dėl žalų atlyginimo priteisimo iš AB „L. D.“ netenkintas.

Iš nuteistojo A. Š. priteista nukentėjusiajai B. P. 800 Eur proceso išlaidoms atlyginti.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 2 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės D. A. apeliacinis skundas atmestas.

Telšių apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. Š. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė šešiems mėnesiams, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. Š. paskirtos bausmės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 281 straipsnio 2 dalį subendrintos dalinio sudėjimo būdu. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kasacinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. Š. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. lapkričio 9 d. apie 13.30 val. nuo (duomenys neskelbtini) rajone, iki kelio T–V–L penkiolikto kilometro vairavo transporto priemonę – automobilį ,,Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. pagal 2019 m. lapkričio 9 d. 13.49 val. alkotesterio „Alcotest 7510“ rodmenis (patikrinimo Nr. 5893) nustatytas 2,46 promilės neblaivumas.

2. A. Š. pagal BK 281 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. lapkričio 9 d. apie 13.30 val. kelio T–V–L penkioliktame kilometre, būdamas neblaivus (nustatytas 2,46 promilės neblaivumas) ir vairuodamas automobilį ,,Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 136.5 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui bei turtui, lenkdamas automobilį, neįsitikino, jog lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį ,,Toyota C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio ,,Toyota C. V.“ vairuotojai B. P. dėl kairio raktikaulio petinio galo išnirimo ir krūtinės ląstos kairės pusės sumušimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o automobilio ,,Toyota C. V.“ priekyje sėdinčiam keleiviui S. P. dėl krūtinės ląstos sumušimo, dešinės pusės X šonkaulio lūžio, rankų sumušimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Daivos Armalienės apeliacinį skundą atmetė. Tačiau, nustatęs netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą, t. y. kad sutaptį sudarančios A. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 281 straipsnio 2 dalį kvalifikuojamos tik pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė.

III. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Asta Kudrauskienė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 2 d. nuosprendį ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nuosprendį su pakeitimais. Kasatorė skunde nurodo:

1. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, nustatė, kad teismas neatsižvelgė į teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320-693/2018, 2K-291-697/2019), dėl to netinkamai kvalifikavo nuteistojo A. Š. neteisėtus veiksmus pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 281 straipsnio 2 dalį, nes tas pats požymis, t. y. kelių transporto priemonės vairavimas neblaivaus asmens, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, yra įtrauktas tiek į BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tiek į BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikaltimų sudėtis.

2. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Precedentinis teisės aiškinimo metodas reiškia, kad aiškinantis tikrąją teisės normos prasmę yra panaudojami teismo sprendimai, kuriuose pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodytos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320-693/2018 ir 2K-291-697/2019 nėra precedentas nagrinėjamai bylai, nes šiose bylose nustatytos kitos faktinės aplinkybės ir išaiškintas nebegaliojančios teisės normos (BK 281 straipsnio 7 dalis galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) taikymas.

3. Akivaizdu, kad A. Š. padaryta nusikalstama veika pagal BK 281 straipsnio 2 dalį negali apimti nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nes šios veikos labai skiriasi pagal kaltės formą, t. y. veika, nustatyta BK 281 straipsnio 2 dalyje, buvo padaryta dėl neatsargumo, o veika, nustatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, – tiesiogine tyčia. Todėl A. Š. veiksmai, vairuojant automobilį neblaiviam, kai jam buvo nustatytas 2,46 promilės neblaivumas, ir eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata, turi būti vertinami kaip padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.

4. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje teisingai inkriminavo A. Š. nusikalstamus veiksmus pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 281 straipsnio 2 dalį, tačiau bendrindamas bausmes neteisingai taikė BK 63 straipsnio nuostatas. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Vadovaudamiesi BK 63 straipsnio 5 dalimi, teismai bausmių apėmimą taiko, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (1 punktas), kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar BK 11 straipsnį (2 punktas) arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (3 punktas). Teismų praktikoje idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealiąja ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieną sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2A-7-4-699/2015, 2K-145-511/2019, 2K-7-71-458/2020).

5. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad inkriminuotas dvi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 281 straipsnio 2 dalyje, nuteistasis A. Š. padarė per trumpą laiko tarpą, todėl, esant idealiajai sutapčiai, paskirtos bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką turi būti bendrinamos taikant bausmių apėmimą. Nustačius, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, A. Š. turi būti pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme šešiems mėnesiams, pagal BK 281 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu ir A. Š. skirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu ir A. Š. skirtina laisvės atėmimo vieneriems metams keturiems mėnesiams bausmė. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis paliktina nepakeista.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos A. Kudrauskienės kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 281 straipsnio 2 dalies ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies taikymo

6. Baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo (t. y. kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas), iki 2019 m. balandžio 1 d. buvo įtvirtinta BK 281 straipsnio 7 dalyje. Nuo 2019 m. balandžio 1 d. ši veika, kaip savarankiška nusikalstama veika, nustatyta BK 281¹ straipsnyje ir gali būti padaryta tiek tyčine, tiek neatsargia kaltės forma. Toks teisinio reglamentavimo pasikeitimas aktualus sprendžiant dėl BK 281 straipsnio (kiek tai susiję su vairavimu apsvaigus nuo alkoholio) ir BK 281¹ straipsnio taikymo, nustačius, kad apsvaigęs nuo alkoholio asmuo (kai girtumas yra lygus ar viršija 1,51 promilės) sukėlė BK 281 straipsnyje nurodytus padarinius. Tokia situacija nustatyta nagrinėjamu atveju – kaltininkui nustatytas 2,46 promilės neblaivumas, vairuodamas automobilį tokios būsenos jis keliems nukentėjusiesiems sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 281 straipsnio 2 dalis).

7. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas užtikrinti eismo saugumą, nustatė griežčiausią – baudžiamąją – atsakomybę BK 281¹ straipsnyje tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

8. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. Š. neteisėtus veiksmus kvalifikavo kaip nusikalstamų veikų sutaptį pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų nuteistojo neteisėtų veiksmų teisiniu vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė ir nuteistojo neteisėtus veiksmus kvalifikavo tik pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. Šio teismo nuosprendyje nurodoma, kad, atsižvelgiant į BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos veikos konstrukciją ir sudėties požymius, kaltininko veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuojama tik tais atvejais, kai kelių transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam požymis nėra įtrauktas į BK 281 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų sudėtį. Todėl kvalifikuojant kaltininko veiksmus pakanka taikyti BK 281 straipsnio 2 dalį, kurios dispozicijos turinys visiškai apima veiką, už kurią atsakomybė nustatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kadangi esminiai veikų, nurodytų BK 281 straipsnio 2 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymiai – vairavimas neblaiviam – sutampa, šių veikų kaip sutapties kvalifikavimas keltų grėsmę dėl dvigubo nubaudimo už tą pačią veiką, nes būtų sudarytos prielaidos pažeisti konstitucinį principą, draudžiantį asmens dvigubą nubaudimą už tą patį nusikaltimą (non bis in idem). Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, padarė ir vadovaudamasis kasacinės instancijos teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320-693/2018, 2K-291-697/2019).

9. Patikrinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismo išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje nuteistojo veiksmus kvalifikuodamas tik pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

10. Sudėtine nusikalstama veika yra laikoma ta, kuri sudaryta iš kelių nusikalstamų veikų sudėčių. Šios sudėtys, vertinant atskirai, atitinka savarankišką nusikalstamą veiką, tačiau dėl sudėtinės nusikalstamos veikos konstrukcijos tokios veikos kvalifikuojamos pagal vieną BK straipsnį ar jo dalį. Kaip jau minėta, nuo 2019 m. balandžio 1 d. BK 281¹ straipsnyje įtvirtinta transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, nusikalstama veika; ši nusikalstama veika nebelaikoma BK 281 straipsnio sudedamąja dalimi (buvusi šio straipsnio 7 dalis).

11. Atsižvelgiant į minėtus teisinio reglamentavimo pakeitimus, taip pat į tokio kriminalizavimo ypatumus, konstatuotina, kad BK 281 straipsnio 2 dalies norma laikytina sudėtine nusikalstama veika tais atvejais, kai minėtoje dalyje nurodytą veiką padaro ir pavojingas pasekmes (be kita ko, nesunkų sveikatos sutrikdymą) kitam asmeniui sukelia kaltininkas, kuris transporto priemonę vairavo neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šios nusikalstamos veikos sudėties požymius atitinka tiek BK 281 straipsnio 2 dalis, tiek iš dalies ir BK 281¹ straipsnis, todėl šių normų santykis gali būti įvardijamas kaip normos-visumos (BK 281 straipsnio 2 dalis) ir normos-dalies (BK 281¹ straipsnis) konkurencija.

12. Kasacinės instancijos teismo praktikoje minėtu aspektu pasisakyta, kad, esant normos-visumos ir normos-dalies konkurencijai, norma-dalis paprastai netaikoma, nes ją visiškai savo požymiais apima norma-visuma. Taip išvengiama dirbtinio kaltinamojo teisinės padėties pasunkinimo, kai asmuo, iš esmės padaręs vieną nusikalstamą veiką, kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu. Norma-dalis taikytina kartu su norma-visuma tik tais atvejais, kai ji nustato griežčiau baustiną nusikalstamą veiką, kuri negali būti apimta normos-visumos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-289/2013). Atitinkamai nustačius, kad norma-dalis nustato griežčiau baustiną nusikalstamą veiką, ji negali būti apimama normos-visumos ir kvalifikuojama atskirai; norma-visuma ir norma-dalis tarpusavyje sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Bendriausia prasme griežtesnis baudimas tokiais atvejais nustatomas lyginant konkrečiose atitinkamo BK straipsnio dalyse nustatytas sankcijas. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje yra atvejų, kai, be sankcijų, taip pat vertinti ir padarytų nusikalstamų veikų sudėties požymiai – atsižvelgta į veikų baigtumo momentą, taip pat veikomis pažeidžiamų baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių svarbą ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116/2014).

13. Taigi, sprendžiant dėl pavienės sudėtinės nusikalstamos veikos arba idealiosios nusikalstamų veikų sutapties buvimo kaltininko veiksmuose, būtina atsižvelgti ne tik į konkrečiose atitinkamų BK straipsnių dalyse nustatytas sankcijas, bet ir į padarytų veikų tarpusavio santykį, jų pavojingumą, pažeistų baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių svarbą, pažeistų objektų skaičių ir santykį, nusikalstamų veikų baigtumo momentą ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad norma-visuma laikoma nusikalstama veika gali būti padaroma tik neatsargia kaltės forma (BK 281 straipsnio 2 dalis), o norma-dalis – abiem kaltės formomis (BK 281¹ straipsnis).

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis transporto priemonę vairavo neblaivus, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kitų dviejų žmonių sveikata. Taigi nuteistojo neteisėtais veiksmais buvo pažeistas ne tik BK 281 straipsnio 2 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų pagrindinis tiesioginis objektas – transporto eismo sauga, bet ir papildomi BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektai – sveikata ir nuosavybė. Be to, skiriasi ir minėtų nusikalstamų veikų baigtumo momentai – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti padarinių, ši veika yra laikoma baigta nuo kelių transporto priemonės vairavimo neblaiviam (kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas), o BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, reikalaujanti padarinių, ši veika laikoma baigta tik kilus nurodytiems padariniams, t. y. nesunkiai sutrikdžius kito žmogaus sveikatą. Skiriasi ir nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų kaltės formos – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, jog vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, o BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką padarė būdamas nusikalstamai nerūpestingas, t. y. nors nuteistasis nenumatė, kad, būdamas neblaivus, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, sukels eismo įvykį, dėl kurio bus nesunkiai sutrikdyta dviejų žmonių sveikata, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

15. Normos-visumos ir normos-dalies konkurencijai įveikti taikytini ne tik aptarti kriterijai, bet ir griežtesnio baudimo taisyklė, tačiau atsižvelgiant ne tik į šiose normose nustatytas sankcijas, bet ir į pirmiau minėtus normų vertybinius kriterijus bei padarytų veikų tarpusavio santykį apibūdinančius požymius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors BK 281 straipsnio 2 dalies sankcija yra griežtesnė nei BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija (BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodyta baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė), tačiau BK 281¹ straipsnio atveju didesnis baudimo griežtumas sietinas ir su tokiais teisiniais padariniais kaip teistumo skaičiavimas po bausmės už tyčinio nusikaltimo padarymą atlikimo (BK 97 straipsnis), sprendimo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nebegaliojimas, kai padarytas naujas tyčinis nusikaltimas (BK 38 straipsnio 4 dalis, 39² straipsnio 4 dalis, 40 straipsnio 8 dalis) ir pan. Tokius padarinius, kitaip nei neatsargių nusikalstamų veikų atveju, lemia didesnis padarytos veikos pavojingumas, kurį, be kita ko, sąlygoja ir tyčinė kaltės forma.

16. Kaip jau minėta, įstatymų leidėjas, siekdamas didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės, vien tik už vairavimą neblaiviam, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (be padarinių), yra nustatęs griežčiausią – baudžiamąją – atsakomybę, t. y. šią veiką laiko tokio pavojingumo, kad už ją asmuo turi atsakyti baudžiamąja tvarka (vairavimas neblaiviam, kai asmeniui nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę). Teismų praktikoje vairavimas esant neblaiviam, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas, rodantis asmens itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, elgesys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-283-942/2020, 2K-72-976/2022).

17. Siekiant nepaneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, be kita ko, neformuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, t. y. vairavimą neblaiviam, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, svarbus ir proporcingumo aspektas – nagrinėjamu atveju nuteistojo suvokimas, už ką jis yra baudžiamas, t. y. tinkamas jo veiksmų pavojingumo ir padarinių įvertinimas. Kvalifikuojant kaltininko veiksmus tik pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, t. y. nuteisiant tik už neatsargaus nusikaltimo padarymą, susidarytų situacija, kai asmuo būtų nuteistas tik už neatsargius veiksmus, o atsakomybės už tyčinį nusikaltimą išvengtų, tai būtų neteisinga ir vertinant kaltininko asmenybę (byloje nustatyta, kad nuteistasis A. Š. nėra įgijęs teisės vairuoti) bei jo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes (byloje nustatyta, kad būdamas pas draugą jis išgėrė du butelius degtinės, tuomet sėdo neblaivus prie vairo; nuvažiavęs pas tėvus alkoholio nevartojo, tačiau iš tėvų, vėl neblaivus, vairavo automobilį, lenkdamas nesilaikė saugaus atstumo, nesuvaldė automobilio, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kitų dviejų žmonių sveikata). Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad būdamas neblaivus (nustatytas 2,46 promilės neblaivumas) A. Š. sąmoningai pasirinko tokį savo elgesio variantą, t. y. vairuoti automobilį būnant tokios neblaivumo būklės. Jis suvokė rizikingą ir pavojingą savo veiksmų pobūdį bei galėjo ir turėjo numatyti, kad jo veikos padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami. Netaikant baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jį nuteisus tik pagal BK 281 straipsnio 2 dalį nagrinėjamoje byloje būtų paneigti minėti įstatymo leidėjo tikslai, kartu ir baudžiamosios teisės esmė ir paskirtis, formuojamas nebaudžiamumas ir sudaromos prielaidos nusikalstamas veikas padariusiam asmeniui nepagrįstai palengvinti teisinę atsakomybę.

18. Taigi, nagrinėjamoje byloje vadovaujantis griežtesnio baudimo taisykle, pagal teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes įvertinus nusikalstamų veikų, nustatytų BK 281 straipsnio 2 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tarpusavio santykį apibūdinančius požymius, konstatuotina, jog šiuo atveju nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje susiklostė situacija, kai norma-visuma neatsargi nusikalstama veika neapima normos-dalies tyčinės nusikalstamos veikos. Nagrinėjamu atveju asmens veika, kai jis vairavo būdamas neblaivus ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, buvo baigta nuo vairavimo neblaiviam momento, todėl tuo atveju, kai asmuo, vairuodamas neblaivus, sukelia dar ir pasekmes, kurios nenurodytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jo veiksmai kvalifikuojami atskirai. Dėl to kasacinės instancijos teismo išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo A. Š. priešingi teisei veiksmai – neatsargiai padarytas eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata, ir tyčiniai veiksmai, vairuojant automobilį neblaiviam, kai jam nustatytas 2,46 promilės neblaivumas, turi būti kvalifikuoti kaip padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, t. y. pagal BK 281 straipsnio 2 dalies ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sutaptį. Pagal kasacinio teismo praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015). Tai reiškia, kad išsamus bendrą veiką sudarančių faktų teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau, nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, o kiekviena jų turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Be to, kasacinės instancijos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320-693/2018 ir 2K-291-697/2019 nėra precedentas nagrinėjamai bylai, nes minėtose bylose suformuluota šiuo metu jau nebegaliojančios teisės normos (BK 281 straipsnio 7 dalies, galiojusios iki 2019 m. balandžio 1 d.) taikymo taisyklė.

19. Nagrinėjamoje byloje non bis in idem (negalima bausti dukart už tą patį teisės pažeidimą) principo kontekste pažymėtina, kad tais atvejais, kai veikų tapatumo klausimai sprendžiami padarius skirtinguose BK straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas, svarbiu faktų tapatumo kriterijumi non bis in idem prasme laikytina tai, kad vertinamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Todėl kai inkriminuojama idealioji kelių skirtingų nusikalstamų veikų sutaptis ir kai kaltinimai dėl tokią sutaptį sudarančių veikų buvo pareikšti viename procese, šio principo pažeidimas paprastai nėra konstatuojamas. Konstatavus, kad nuteistojo A. Š. teisei priešingi veiksmai sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį ir kaltinimai dėl abiejų tokią sutaptį sudarančių veikų buvo pareikšti viename baudžiamajame procese, nėra pagrindo daryti išvadą dėl non bis in idem principo pažeidimo nagrinėjamoje byloje.

20. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistojo A. Š. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir BK 281¹ straipsnio 1 dalį, sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad bendrindamas bausmes pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė BK 63 straipsnio nuostatas. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad nuteistojo A. Š. priešingi teisei veiksmai kvalifikuotini kaip padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų, nustatytų BK 281 straipsnio 2 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sutapčiai, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, apėmimo būdu.

21. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmes sumažinęs vienu trečdaliu už kiekvieną veiką atskirai, o po to jas subendrinęs. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką BK 64¹ straipsnio nuostatos taikomos ne bausmėms, paskirtoms už atskiras nusikalstamas veikas, o tik galutinei subendrintai bausmei (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-303/2015). Dėl to nagrinėjamu atveju BK 64¹ straipsnio nuostatos taikytinos ir nuteistajam A. Š. vienu trečdaliu mažintina galutinė subendrinta bausmė.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 2 d. nuosprendį ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nuosprendį su pakeitimais.

Pakeisti Telšių apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį dėl BK 63 straipsnio taikymo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. Š. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį pradėti dirbti per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.

Kitą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

 

Teisėjai

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Artūras Pažarskis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Alvydas Pikelis

Algimantas Valantinas

Albinas Antanaitis

Sigita Jokimaitė