Generalinio prokuroro pavaduotojas, einantis generalinio prokuroro pareigas, Žydrūnas Radišauskas priminė, kad praėjusią savaitę įvyko atranka į Vilniaus apygardos prokuratūros specializuoto prokuroro pareigas (2 pareigybės). Atrankos komisija tinkamiausiais kandidatais užimti nurodytas pareigas pripažino 4 prokurorus.
Ž. Radišauskas pranešė, kad šiuo metu derinamas susitikimas su Teisėjų tarybos, Nacionalinės teismų administracijos ir advokatūros atstovais, kuris turėtų įvykti sausio 21 dieną (rezervinė diena -  sausio 22). Jo metu turėtų būti aptarti aktualūs tarpinstituciniai klausimai: dėl nuotolinių posėdžių organizavimo ir dalyvavimo juose šiuo pandemijos laikotarpiu; dokumentų teikimo elektroniniu būdu;  vieningos/bendros vaizdo konferencijos programos naudojimo galimybių nuotolinių posėdžių metu ir pan.
Generalinio prokuroro pavaduotojas informavo, kad renkama informacija prokuratūros veiklos 2020 metais ataskaitai. Pastebėjo, kad per 2020 m. 10 proc. sumažėjo užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius, t. y. 5 143  nusikalstamomis veikomis mažiau nei 2019 metais (2019 m. buvo užregistruota 51 449, 2020 -  46 306). 
Ž. Radišauskas pranešė, kad šią savaitę, sausio 14 d., yra numatyta naujai paskirtos generalinės prokurorės Nidos Grunskienės priesaika Lietuvos Respublikos Prezidentūroje.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Karčinskas informavo, kad praėjusią savaitę viešoje erdvėje buvo pateikta informacija apie dėl neva JAV atliekamo tyrimo dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ar bankų padalinių Lietuvoje veiklos. Generalinė prokuratūra nedelsiant kreipėsi į JAV bei kitų užsienio valstybių susižinojimo institucijas prašydama, esant galimybei, suteikti informaciją apie tyrimus, jeigu jie yra atliekami dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ar bankų padalinių Lietuvoje veiklos.
Gautuose atsakymuose Generalinė prokuratūra informuota, kad tokių tyrimų, kuriuose būtų tiriama Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ar bankų padalinių Lietuvoje veikla, nėra. 
D. Karčinskas pranešė, kad šią savaitę, pirmadienį, numatytas nuotolinis institucijų pasitarimas su Užsienio reikalų ministerijos, Teisingumo ministerijos bei policijos atstovais dėl universalios jurisdikcijos bei jos taikymo Lietuvoje.

Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Saulius Verseckas informavo, kad praėjusią savaitę vyko bendras Seimo Biudžeto ir finansų komiteto bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto uždaras posėdis, kurio tema buvo JAV atliekami tyrimai dėl Danske, Swedbank ir SEB bankų veiklos. Posėdžių metu iškeltas klausimas ar tai susiję su šių bankų veikla Lietuvoje. Tačiau susisiekus su partneriais JAV, taip pat per Eurojust susisiekus su Švedija ir Danija – patvirtinta informacija, kad šie tyrimai su Lietuva nėra susiję. Vyriausiasis prokuroras pranešė, kad sausio 11 d. numatomas nuotolinis institucijų pasitarimas su Teisingumo ministerija dėl universalios jurisdikcijos bei jos taikymo Lietuvoje. Taip pat pranešė, kad šią savaitę Eurojust nacionalinė narė Margarita Šniutytė – Daugelienė planuoja koordinacinį pasitarimą departamento organizuojamuose ikiteisminiuose tyrimuose tarp Portugalijos ir Lietuvos.

Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Rozita Požarskienė pateikė informaciją dėl bendradarbiavimo teisinės pagalbos srityje su Jungtine Karalyste po BREXIT. Kaip žinia, Europos Sąjungai ir Jungtinei Karalystei pavyko pasiekti susitarimą dėl teisinio bendradarbiavimo. Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas, pasirašytas 2020-12-30. Šis susitarimas laikinai įsigalioja nuo 2021 m. sausio 1 d. Reikia atlikti tam tikras vidaus procedūras Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje, kad būtų galima galutinai ratifikuoti susitarimą ir tai bus padaryta iki 2021 m. vasario 28 d.
- Susitarimo III dalyje reglamentuojamas teisėsaugos institucijų ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose ir nustatoma, kokios procedūros bus taikomos Jungtinės Karalystės ir kitų Sąjungos Valstybių Narių bendradarbiavimo atveju.

Ekstradicijos sistema

- Ekstradicija bus vykdoma naudojant perdavimo pagal arešto orderį mechanizmą, vadovaujantis VII skyriaus „Perdavimas“ nuostatomis. Šio skyriaus nuostatos pakeičia atitinkamas ekstradicijos srityje taikomų konvencijų nuostatas; šios konvencijos yra (a) 1957 m. gruodžio 13 d. Paryžiuje pasirašyta Europos konvencija dėl ekstradicijos ir jos papildomi protokolai; ir (b) Europos konvencija dėl terorizmo prevencijos, dalyje dėl ekstradicijos klausimų.
- Jei EAO buvo išduoti iki pereinamojo laikotarpio pabaigos ir prašomas išduoti asmuo nebuvo suimtas EAO vykdymo tikslais iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.), taikomos VII skyriaus nuostatos.

Savitarpio teisinė pagalba

- VIII skyriuje nustatytos savitarpio teisinės pagalbos nuostatos papildys ir padės taikyti nuostatas, nustatytas (a) 1959 m. balandžio 20 d. Strasbūre pasirašytoje Europos konvencijoje dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose („Europos konvencija dėl savitarpio pagalbos“); (b) 1978 m. kovo 17 d. Strasbūre pasirašytame Papildomame protokole prie Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos; ir (c) 2001 m. lapkričio 8 d. Strasbūre pasirašytame Antrajame papildomame protokole prie Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos.

Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Darius Valys informavo, kad Europos Žmogaus Teisių Teisme gautas Lietuvos advokatų skundas prieš Lietuvą dėl Konvencijos 8 str. (privataus gyvenimo gerbimas) ir 13 str. (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę ) pažeidimo dėl asmenų neinformavimo apie taikytus kriminalinės žvalgybos veiksmus ir negalėjimo veiksmingai apskųsti privataus gyvenimo ribojimą teismui. Tai pirmas skundas prieš Lietuvą, kai asmenys kreipiasi nežinodami ar jų atžvilgiu taikyti slapto pobūdžio veiksmai. D. Valys pažymėjo, kad LVAT dar yra neišnagrinėjęs advokatų skundo dėl informacijos nesuteikimo. Prokuratūra aktyviai dalyvavo Ministro Pirmininko sudarytoje darbo grupėje ir Kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų ir prokuratūros ekspertų darbo grupėje dėl kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos kontrolės stiprinimo, yra parengusi įstatymų keitimo projektus. 

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius informavo, kad praėjusią savaitę koronaviruso sukelta infekcija COVID-19 nustatyta trims Vilniaus apylinkės prokuratūros darbuotojams: jų darbo vietos yra Vilniuje, Trakuose bei Ukmergėje.
J. Laucius atkreipė dėmesį, kad Informatikos ir ryšių departamento administruojamame Nusikalstamų veikų žinybiniame registre bei IPS duomenų bazėje pateikiami statistiniai duomenys apie apygardos prokuratūrų Prokuratūros strateginio plano įvykdymo rodiklius nėra tikslūs. Nemaloniai nustebino netikslūs statistiniai duomenys dėl išteisinamųjų nuosprendžių Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorų baigtose bylose, dėl patenkintų prokuroro kasacinių skundų ir dėl kitų strateginio plano pasiekimo rodiklių. Jis pabrėžė, kad statistinius duomenis reikia nuolat tikrinti ir tikslinti.

Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Kastytis Šikšnys pranešė, kad naujų COVID-19 atvejų Šaulių apygardos prokuratūroje nėra užregistruota. Per praėjusią savaitę nepradėtas nė vienas ikiteisminis tyrimas dėl saviizoliacijos pažeidimų Šiaulių regione. Vyriausias prokuroras pastebėjo, kad per praėjusius metus ypatingai padaugėjo buitinių nužudymų Raseinių rajone. Įprastai – tai išgertuvių pasekmės. Kai kuriais atvejais policijos pareigūnai pradeda nusikaltimus pagal BK 129 str., norėdami „apsidrausti“, o vėliau nustatoma, kad asmuo mirė ne dėl kito kaltės.

Panevėžio apygardos vyriausioji prokurorė Nida Grunskienė pasitarimo dalyvius informavo, kad šią savaitę susitiks su Ramūnu Lukošiumi, naujuoju Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos vadovu, laikinai einančiu šios valdybos viršininko pareigas.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė pranešė, jog praėjusią savaitę vienam iš prokurorų buvo patvirtinta koronaviruso infekcija, tačiau dėl organizuoto nuotolinio darbo virusas neišplito kolektyve.
Dalia Pocienė susirinkimo dalyviams taip pat pranešė, kad praėjusią savaitę vyko susitikimas su naujuoju Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos vadovu Žydrūnu Krampalcu. Susitikimo metu aptartos bendradarbiavimo perspektyvos bei veiklos gairės. 

Personalo ir teisės skyriaus vedėja Vaida Endrijaitienė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu VATIS nėra įdiegtas valstybės tarnautojų vertinimo anketos išsaugojimo/spausdinimo funkcionalumas. Informatikos ir ryšių departamentas tikisi jį įdiegti šios savaitės pirmoje pusėje. Šis funkcionalumas reikalingas tam, kad valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo dokumentai būtų išsaugoti kompiuteryje ir vėliau galėtų būti registruojami DVS sistemoje.
Dėl VATIS funkcinių problemų, galimų klaidų prašome kreiptis į informacinės sistemos prižiūrėtojus el. paštu ittpagalba@vrm.lt.
Taip pat informavo, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. KS-176 „Dėl privačių interesų deklaracijos formos bei jos pildymo, tikslinimo, papildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Privačių interesų deklaracijos forma ir Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo, papildymo ir pateikimo taisyklės. Dėl naujos privačių interesų deklaracijos formos bei jos pildymo, tikslinimo, papildymo ir pateikimo taisyklių pasikeitimo deklaruojantys asmenys iki 2021 m. kovo 1 d. turi pateikti naują deklaraciją. Pažymėjo, kad išsami informacija visiems bus išsiųsta el. p.
Priminė, kad patvirtintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis. 2021 metais – 177 eurai. 2020 metais buvo 176 eurai. Nors ir ne ženkliai, bet dėl šio pokyčio padidės atlygis ir kitos teisės aktuose numatytos išmokos.

Mokymų skyriaus vedėjas Erikas Juchnevičius pranešė, kad antradienį, sausio 12 d., nuotoliniu būdu organizuojamas Prokuratūros mikroklimato pristatymas, kuris vyks dviem etapais: rytinis pristatymas bus skirtas prokuratūros padalinių vadovams, popietinis – visiems darbuotojams. Mikroklimato pristatymo įrašą taip pat numatoma patalpinti intraneto svetainėje. Vėliau sausio mėnesį planuojama parengti ataskaitas atskiriems prokuratūros padaliniams su jiems aktualiausia informacija.
E. Juchnevičius priminė, kad praėjusią savaitę buvo išsiųstas kvietimas registruotis į Europos teisminio mokymų tinklo (EJTN) organizuojamus mokymus. Pageidavimus mokymams, į kuriuos registravimosi terminas yra sausį, prašoma pateikti iki sausio 12 d. Į vėlesnius mokymus galima registruotis iki vasario 1 d. Pažymėtina, kad galima kandidatuoti į daugiau nei vienus mokymus. E. Juchnevičius atkreipė dėmesį, kad dėl COVID-19 pandemijos kai kurie mokymai vyks nuotoliniu būdu, bet nemažai mokymų planuojama ir užsienio šalyse, ir Vilniuje. Į Lietuvoje vyksiančius mokymus bus galima įtraukti daugiau mūsų šalies prokurorų.
Kitą savaitę, sausio 20 d., nuotoliniu būdu vyks projekto „Modernios ir atviros prokuratūros kūrimas Lietuvos Respublikoje“ viešinimo konferencija „Lietuvos ir Norvegijos prokuratūrų požiūris į baudžiamąją politiką ekonominio – finansinio pobūdžio bylose“. Konferencija skirta finansinius – ekonominius nusikaltimus nagrinėjantiems prokurorams, specializuotų ikiteisminių tyrimų įstaigų atstovams, teisėjams. Pranešimus joje skaitys Norvegijos ekonominių nusikaltimų ir nusikaltimų aplinkai prokuratūros vyriausiasis prokuroras, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas A. Abramavičius, Generalinės prokuratūros atstovai.