Generalinė prokurorė Nida Grunskienė trumpai apžvelgė ne vieną aktualią temą, į kurią prokuratūros bendruomenė turėtų atkreipti dėmesį.
Pasak N. Grunskienės, atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad kai kurie prokuratūros darbuotojai neatsakingai ir ne darbo tikslais naudoja darbinį elektroninį paštą. Tokiu būdu platinama informacija ne tik gali sukompromituoti prokuratūrą ir pakenkti jos įvaizdžiui, bet ir patys darbuotojai gali būti kompromituojami. Todėl elektroninis paštas turi būti naudojamas tik darbo tikslais. Plačiau apie tai per vadovų pasitarimą informavo Generalinio prokuroro sekretoriato vyriausiasis specialistas Deivis Kulvietis.
Generalinė prokurorė atkreipė dėmesį, kad kvalifikuotu elektroniniu parašu šiuo metu dokumentus pasirašo tik maža dalis prokuratūros darbuotojų. Vieni jo iš viso neturi, o kiti, nors ir gavo kartu su SIM kortelėmis, šio parašo neaktyvavo ir juo nesinaudoja. N. Grunskienė prašo vadovus paskatinti savo darbuotojus pasirašinėti dokumentus kvalifikuotu elektroniniu parašu.
N. Grunskienė sakė pasigendanti aukštesniųjų prokurorų iniciatyvos ir vaidmens. Vadovai nežino apie jų padalinio prokurorų organizuojamus ikiteisminius tyrimus, netikrina jų priimtų procesinių sprendimų, kurie kartais kelia abejonių. Negalima sakyti, kad tai visų aukštesniųjų prokurorų problema. Bet aukštesnysis prokuroras nėra tik vadovas, jis atsakingas už vadovaujamo padalinio prokurorus ir jų priimtus sprendimus, jų teisėtumą ir pagrįstumą.
Generalinė prokurorė primena aukštesniesiems prokurorams, kad jie turi tikrinti nutarimus nutraukti ikiteisminius tyrimus net ir negavę skundų. Pasak N. Grunskienės, nutrauktų ikiteisminių tyrimų dalis yra labai didelė ir matyti, kad aukštesnieji prokurorai nėra susipažinę su priimtais nutarimais. Visų nutarimų dėl tyrimo nutraukimo nėra būtina patikrinti, tai galima daryti pasirinktinai. 
Generalinė prokurorė N. Grunskienė atkreipė dėmesį ir į paieškos bylų problemas. Yra bylų, kurios tęsiasi daug metų, o po to jos yra nutraukiamos suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Tokių bylų, pradėtų 2011-2012 metais, yra ne viena. N. Grunskienė ragina prokurorus pasidomėti ne tik ikiteisminio tyrimo eiga, bet ir kaip vykdoma paieška.
Generalinės prokurorės teigimu, ikiteisminių tyrimų kokybė išlieka pagrindinis prokuratūros prioritetas. Jos nuomone, tai, kad padaugėjo bylų, grąžinamų iš teismo tyrimui papildyti, rodo prokurorų darbo kokybės prastėjimą. „Bylų mažėja, krūviai mažėja, o darbo kokybė prastėja. Pasidarykim išvadas, kodėl neskiriame pakankamai laiko ikiteisminių tyrimų kokybei“, – sakė N. Grunskienė.
Generalinė prokurorė N. Grunskienė trumpai aptarė ir situaciją dėl dokumentų archyvavimo. Yra išsiųstas raštas į Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybą, kad apygardoms leistų tvarkyti dokumentus, datuojamus iki praėjusių metų gruodžio 31 dienos. Toks prokuratūros sprendimas yra priimtas dėl darbuotojų trūkumo ir išaugusio krūvio.

Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas pratęsė generalinės prokurorės N. Grunskienės mintį dėl svarstomos galimybės pačioms apygardoms archyvuoti dokumentus. „Klausimas dėl slaptų dokumentų administravimo dar paliktas atviras kaip ir dėl specialiųjų ekspertų komisijų apygardose, kadangi tai susiję su prokuratūros dalyvavimu kriminalinės žvalgybos kontrolėje“, – sakė G. Ivanauskas.
Vadovų pasitarimo dalyvių bei visų prokurorų jis prašė pagalvoti, kaip prokuratūra galėtų aktyviau dalyvauti kriminalinės žvalgybos procese, kokiuose veiksmuose reikėtų prokuroro dalyvavimo – ne tik sankcionuojant kriminalinės žvalgybos veiksmus, bet ir galbūt aiškinantis tyrimų pradėjimo, informacijos naikinimo ir kitus klausimus. G. Ivanausko nuomone, specialiųjų ekspertų komisijas apygardose atgaivinti tik dėl aktų naikinimo nebūtų tikslinga, nes tokie sprendimai būna retai, kartą per metus, todėl reiktų pamąstyti, kaip jos galėtų dalyvauti stiprinant prokuratūros vaidmenį kriminalinės žvalgybos procese.

Generalinės prokurorės pavaduotojas Saulius Verseckas priminė, kad praėjo jau metai nuo Civilinio turto konfiskavimo įstatymo įsigaliojimo. Kuo toliau, tuo dažniau sulaukiama klausimų iš Seimo komitetų, iš Vyriausybės, kaip sekasi įgyvendinti šį įstatymą. Tačiau kol kas neturime nei vieno prasidėjusio civilinio turto konfiskavimo proceso. Yra siūlymų, kad galbūt reikia tobulinti patį įstatymą, jei jis neveikia. Dabar numatyta procedūra, kad, kol nesibaigė baudžiamasis procesas, tol negali būti pradėtas civilinis turto konfiskavimas. Svarstoma, kad galbūt šie procesai galėtų vykti lygiagrečiai. S. Verseckas siūlo apygardose pažiūrėti, gal yra bylų, kuriose būtų galima vykdyti civilinį konfiskavimą dar nesibaigus baudžiamajam procesui. Priėmus įstatymo pataisą, būtų galima pradėti įstatymą įgyvendinti. Taip pat būtina šia tema daugiau bendrauti su ikiteisminius tyrimus atliekančiomis institucijomis.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša informavo, kad kyla problemų dėl ilgos ikiteisminių tyrimų trukmės, kurias sąlygoja tyrėjų skaičius ikiteisminio tyrimo įstaigose, tyrimų kokybė, ikiteisminio tyrimo įstaigų nesugebėjimas skirti rezonansinėms byloms pakankamai išteklių, o kartais ir tų įstaigų vadovai nelaiko ikiteisminio tyrimo prioritetine veiklos sritimi.
M. Jovaišos nuomone, nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą ir kitus sprendimus būtų lengviau patikrinti, jei patys prokurorai neužmirštų generalinio prokuroro rekomendacijų, t.y. atvejų, kuomet yra privaloma pranešti aukštesniajam prokurorui apie priimtą sprendimą.
Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras pasiūlė, kad, esant nepalankiai epidemiologinei situacijai ir nemažėjant darbuotojų rezultatyvumui, nuotolinio darbo dienų skaičius nebūtų mažinamas.

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius informavo, jog šiuo metu intensyviai dirbama su ikiteisminiais tyrimais, susijusiais su migrantų krize. BPD vyriausiasis prokuroras susirinkimo dalyviams pranešė, kad nuotoliniu būdu dalyvavo Europos Komisijos pasitarime, kuriame dėmesys buvo skiriamas minėtosios krizės finansiniams klausimams spręsti. R. Valentukevičius pabrėžė, kad prokurorai turėtų būti budrūs, nes nuolat fiksuojami kriminaliniai incidentai, neteisėti sienos kirtimai ir dėl to pradedami ikiteisminiai tyrimai.
R. Valentukevičius taip pat atkreipė dėmesį į procesinių sprendimų kokybę. Jis pabrėžė, jog prokurorai privalo daugiau dėmesio skirti ikiteisminių tyrimų procesinių sprendimų argumentavimui bei motyvavimui. Šiuo metu prokuratūroje yra vykdomi generalinės prokurorės inicijuoti patikrinimai dėl sustabdytų, nutrauktų ikiteisminių tyrimų.
R. Valentukevičius informavo, kad nuo kitos savaitės bus pradėtas vidaus auditas dėl veiklos, susijusios su tarptautiniu susižinojimu. Siekiant nustatyti teisinio bendradarbiavimo ir susižinojimo baudžiamojo persekiojimo srityje instrumentų naudojimo veiksmingumą ir efektyvumą, prokuratūros Vidaus audito skyrius susisieks su kolegomis, dirbančiais šioje srityje. Vyriausiasis prokuroras prašo kolegų atvirai bendrauti su auditoriais bei išdėstyti esamą situaciją, tam, kad atliktas tyrimas būtų objektyvus.

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Zenonas Burokas informavo, jog Valstybės kontrolei praėjusiais metais baigus auditą dėl nusikaltimų elektroninėje erdvėje, gauta rekomendacija tobulinti nusikaltimų elektroninėje erdvėje vertinimo kriterijus, suvienodinant juos visuose strateginiuose planavimo dokumentuose ir sudarant sąlygas matuoti visų šių nusikaltimų ištyrimo būklę. Z. Burokas susirinkimo dalyviams pranešė, kad klausimas dėl naujų kriterijų įvedimo nusikaltimų elektroninėje erdvėje srityje šiuo metu derinamas su Vidaus reikalų ministerija ir turės būti priimti atitinkami sprendimai.

Generalinės prokuratūros Mokymų skyriaus vedėjas Erikas Juchnevičius paminėjo, kad netrukus suteiks daugiau informacijos apie tai, kokie mokymai lauks rudenį ir žiemą. Skyriaus vedėjas visus paskatino kreiptis į Mokymų skyriaus darbuotojus, jei yra kokių nors mokymo poreikių, taip pat esant įvairiems neaiškumams ar situacijoms. E. Juchnevičius teigė, kad mokymų poreikis ir mokymų planas yra pakankamai gyvas, reaguojant į tam tikras situacijas, kurios yra aktualios, įtraukta ir naujų mokymų.
E. Juchnevičius informavo, kad bus paskelbta nedidelė anketinė apklausa dėl ekspertų, kurie norėtų dalyvauti įvairiuose projektuose. Jis taip pranešė, kad neapykantos kurstymo nusikaltimų tematikos mokymai bus organizuojami 4 datomis, o į juos bus ieškoma po 8 norinčius dalyvauti prokurorus.

Generalinio prokuroro sekretoriato vyriausiasis specialistas Deivis Kulvietis pranešė, kad praėjusią savaitę buvo kilę du iššūkiai. Pirmasis – tai gauta informacija dėl „Dark Web“ esančios informacijos, siejamos su prokuraturos.lt domenu, pašto serveriu. Pažymėtina, kad informacija buvo surinkta pateikus tik įstaigos pavadinimą „Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra“ ir adresą „Rinktinės g. 5A, LT-01515 Vilnius“. Saugos įmonė „ImmuniWeb“ automatinėmis programinėmis priemonėmis pasitelkusi mašininį mokymą ir dirbtinį intelektą pateikė informaciją – 20 incidentų, t. y. tamsiajame internete viešinama, siūloma įsigyti informaciją, kuri buvo nutekinta.
Manoma, kad kai kurie prokuratūros darbuotojai registracijai įvairiuose puslapiuose ar portalų anketose kontaktams nurodė tarnybinį el. pašto adresą (@prokuraturos.lt). Šie incidentai gali būti išnaudojami tiek prieš pačią instituciją – diskredituojant prokuratūros vardą, tiek asmeniškai prieš pačius pareigūnus ir darbuotojus, juos kompromituojant (pažinčių svetainės, torrent, nedraugiškos valstybės portalai). D. Kulvietis paragino darbuotojus laikytis „švaraus tarnybinio el. pašto“ politikos – tarnybinis el. paštas naudojamas griežtai tik darbo tikslais, pvz., registruojantis tarnybiniuose mokymuose.
D. Kulvietis informavo, kad rugpjūčio 19 d. apie 13-13.30 val. šalia Generalinės prokuratūros pastato buvo atlikti bandomieji skrydžiai bepiločiu orlaiviu (dronu). Skrydžiams naudotas neprofesionalus dronas "DJI Mavic 2 Enterprise Advanced", skrydžio trukmė apie 15 min., nuo pastato jis buvo nutolęs 20-100 metrų, skrydžio aukštis iki 40 metrų. Iš tokio atstumo galima stebėti kabinetuose esančius asmenis, juos identifikuoti, naudojant standartinę įrangą užfiksuotuose didelės skiriamosios gebos vaizduose pro pastato langus galima įžiūrėti kompiuterio ekrano vaizdus, apžvalgos kampu matomi dokumentai, korespondencija.
D. Kulvietis prašo prokuratūros darbuotojus būti atidesniems, stebėti aplinką, apie įtartinus įvykius, pastebėtus neprižiūrimus daiktus patalpose ir šalia prokuratūros pastato informuoti apsaugos postą ir saugos įgaliotinį.
D. Kulvietis taip pat siūlė užtikrinti, kad prokuratūrai priklausančiuose pastatuose nebūtų pašalinių asmenų, kurie neprižiūrimi galėtų prieiti prie multifunkcinių spausdintuvų, kuriuose ir šalia jų neatsakingai paliekami atspausdinti dokumentai (baudžiamųjų bylų kopijos, el. laiškų išrašai) ir kitos kompiuterinės įrangos, kadangi tai sudaro prielaidas informacijos nutekinimui.

Generalinės prokuratūros Personalo ir teisės skyriaus vedėja Vaida Endrijaitienė informavo, kad bus organizuojami Darbo tarybos rinkimai. Darbo tarybos institutas įstatymų leidėjo buvo pasirinktas kaip darbuotojų atstovavimo forma, kurios pagrindinė funkcija yra atstovauti darbuotojus darbdaviui priimant su darbo santykiais susijusius sprendimus bei skatinti abiejų darbo santykių šalių tarpusavio informavimą ir konsultavimąsi.
Atsižvelgiant į tai, kad buvo pakeistas Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 24 straipsnis ir įtvirtinta nuostata, kad darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai prokurorams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Prokuratūros įstatymas, Darbo tarybos rinkimuose turėtų dalyvauti ir būti renkami ne tik darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojai, bet ir prokurorai.
V. Endrijaitienė informavo, kad Darbo kodekse nustatyta, kad darbdavys ir pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus jam atstovaujantys asmenys negali būti Darbo tarybos nariais. Taigi, pagal esamą teisinį reglamentavimą, prokuratūros vadovai (vyriausieji prokurorai, jų pavaduotojai), padalinių vadovai ar kiti vadovaujančias pareigas einantys prokurorai, valstybės tarnautojai ar darbuotojai negalėtų dalyvauti Darbo tarybos rinkimuose, nes jiems suteikta teisė organizuoti ir kontroliuoti padalinio veiklą.
Pasak V. Endrijaitienės, vadovų dalyvavimas išimtinai darbuotojų interesus atstovaujančiame ir ginančiame subjekte galimai sukeltų interesų konfliktą ir neužtikrintų Darbo tarybos veiklos tikslo įgyvendinimo. Taip pat paminėtina, kad asmenys, negalintys būti renkami į Darbo tarybą, taip pat neturi ir balsavimo Darbo tarybos rinkimuose teisės bei negali siūlyti kandidatų į Darbo tarybos narius.

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius informavo, kad vasario mėnesį išsiųsti pranešimai visoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms, kad jau galioja Civilinio turto konfiskavimo įstatymas ir prokuratūra laukia informacijos. Liepos 22 d. buvo pasitarimas su visomis ikiteisminio tyrimo įstaigomis dėl įstatymo taikymo. Rugpjūčio 25 d. vyko ZOOM konferencija, kurioje dalyvavo 37 asmenys iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, buvo aiškinamasi, kodėl nėra civilinio turto konfiskavimo atvejų. Apibendrintai galima pasakyti, kad turto tyrimų niekas nedaro ir turto paieškos nevykdo, o ikiteisminio tyrimo įstaigos greičiausiai tokio prioriteto nėra išsikėlę. Pasak D. Valkavičiaus, reikalinga teminė kolegija su ikiteisminio tyrimo įstaigomis, kuri aptartų Civilinio turto konfiskavimo įstatymo taikymo klausimus. Reikalingi koordinaciniai veiksmai, daugiau Generalinės prokuratūros iniciatyvų.
D. Valkavičiaus teigimu, dėl procesinių dokumentų surašymo kokybės kalbama su prokurorais, ieškoma sprendimų. Ikiteisminių tyrimų terminai turėtų trumpėti ieškant tam tikrų netradicinių sprendimų čia ir dabar, kaip galima tą padaryti, o ne manipuliuojant ikiteisminio tyrimo įstaigų užimtumu, tyrėjų trūkumu, jų atostogomis, ilgais ekspertizių atlikimo laikotarpiais ir pan.
Kauno apygardos veiklos teritorijos aktualijos – dėl pabėgėlių yra nuolatinis kontaktas su Varėnos pasienio rinktine ir duomenų pasikeitimas. Su nerimu laukiama rugsėjo 4 d., kada Kaune planuojamas LGBT paradas.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė informavo, kad nemaža dalis Klaipėdos apygardos prokuratūros darbuotojų renkasi darbą nuotoliniu būdu ir pabrėžė, jog darbo rezultatai dėl to nenukentėjo. Vyriausioji prokurorė teigė, jog, esant nuotolinio darbo dabartiniam teisiniam reglamentavimui, nėra jokio pagrindo nesuteikti darbuotojams tokios galimybės.
D. Pocienė atkreipė dėmesį ir į Civilinio turto konfiskavimo įstatymą, nurodydama, jog šio teisės akto taikymo sąlygos yra sunkiai įgyvendinamos. Jos nuomone, būtina keisti šio įstatymo nuostatas, o jo taikymas turi būti prioritetas ne vien prokuratūros, bet ir ikiteisminio tyrimo įstaigų veikloje.

Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Kastytis Šikšnys pritarė praktikai, kad į ikiteisminio tyrimo įstaigos trūkumus visų pirma privalo prokuroras reaguoti ne IBPS suformuota užduotimi, bet reagavimo raštu. Jo nuomone, IBPS užduotis turėtų būti rašoma, kuomet padaromos techninės klaidos ar norint atkreipti dėmesį į kitus netikslumus.
Vyriausiasis prokuroras išsakė ir pastebėjimus dėl bylų grąžinimo prokurorui, teismų keliamus kaltinimo formuluočių klausimus. Kalbama apie sudėtingas bylas, kuriose yra daug nusikalstamų veikų epizodų, kaltinamų asmenų. K. Šikšnys pastebi teisėjų ir teismų norą reikalauti nepriekaištingo kaltinamojo akto turinio, išskirtinai tobulo kaltinimo suformulavimo. Akcentuota, kad galbūt vertėtų pasižvalgyti į užsienio valstybių teismų praktiką ir teigta, kad šiuo klausimu norisi diskusijos.

Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Donatas Skrebiškis informavo, kad yra suplanuoti ir jau vyksta pasitarimai su ikiteisminių tyrimų įstaigomis dėl ilgai trunkančių ikiteisminių tyrimų, atskirų tyrimų grupių. Rugpjūčio 25 dieną su Panevėžio AVPK ir FNTT pareigūnais bei prokurorais, organizuojančiais jų atliekamus tyrimus, buvo aptarta, dėl kokių priežasčių šie tyrimai dar nėra užbaigti, kaip paspartinti jų atlikimą, ką daryti, kad šie tyrimai būtų kokybiškai atlikti ir sėkmingai įvertinti teismo. Tokių pasitarimų Panevėžyje planuojama daugiau atlikti rugsėjį, kai po atostogų į darbus susirinks ir daugiau prokurorų, ir ikiteisminių įstaigų atstovų.
D. Skrebiškis pritarė per pasitarimą išsakytoms generalinės prokurorės N. Grunskienės mintims, kad svarbu daugiau dėmesio skirti paieškos byloms. „Stengiamės, kad šiems tyrimams būtų skiriamas ypatingas dėmesys. Kai kurie jų yra pakankamai ilgai užsitęsę. Manau, kad jiems reikalinga griežta prokurorinė kontrolė, iš tyrėjų turi būti reikalaujama, kad būtų atlikti visi veiksmai,“, – sakė Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras.