Generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas pranešė, kad Personalo ir teisės skyriaus penktadienį pateiktais duomenimis, prokuratūros bendruomenėje buvo 44 darbuotojai, sergantys koronaviruru COVID-19 arba jau pasveikę nuo šios ligos.
Šią savaitę numatyti nuotoliniai pasitarimai, kurių metu bus aptartos pateiktos pastabos ir pasiūlymai dėl trimečio (2021-2023 metų) prokuratūros strateginio veiklos plano.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Karčinskas informavo, kad praėjusią savaitę, antradienį, įvyko vidinis, o trečiadienį tarpinstitucinis pasitarimas su Teisingumo ministerijos bei Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovais, kurių metu buvo aptartos bei suderintos tarptautinio teisinio bendradarbiavimo su Jungtine Karalyste (JK) gairės po 2021 m. sausio 1 d., JK be susitarimo palikus Europos Sąjungą. Suderintos principinės teisinio bendradarbiavimo su šia šalimi nuostatos buvo persiųstos JK centrinei institucijai.
D. Karčinskas taip pat pranešė, kad praėjusį penktadienį vyko Baudžiamojo persekiojimo departamento organizuotas tarptautinio bendradarbiavimo specializacijos prokurorų regioninis susitikimas. Jame buvo pristatyti IBPS modulio naudojimo aspektai, pasidalinta nuomonėmis ir pasiūlymais aktualiais tarptautinio bendradarbiavimo klausimais.

Kanclerė Jūratė Pavilionienė pastebėjo, kad baigiantis kalendoriniams metams yra padidintas darbo krūvis Finansų ir buhalterinės apskaitos skyriaus bei Turto valdymo skyriaus darbuotojams.
Kanclerė pranešė, kad praėjusią savaitę įvyko nuotolinė atranka į Turto valdymo skyriaus specialisto pareigas. Atrankoje dalyvavo 10 kandidatų.

Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Darius Valys informavo, kad praėjusią savaitę Teisingumo ministerijos prašymu kriminalinės žvalgybos institucijų ir prokuratūros ekspertų darbo grupės posėdyje, dalyvaujant Teisingumo ministerijos, Susisiekimo ministerijos ir Asmens duomenų apsaugos inspekcijos atstovams, buvo aptarta 2020 m. spalio 6 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo priimtų sprendimų byloje C-623/17 ir sujungtose bylose C-511/18, C-512/18 ir C-520/18 įtaka institucijų veiklai ir tolimesni veiksmai. 
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 65 straipsnio 2 dalis numato, kad siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų prieinami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais, viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo išsaugoti ir įstatymų nustatyta tvarka neatlygintinai teikti kompetentingoms institucijoms jų generuojamus arba tvarkomus šio Įstatymo 1 priede išvardintus duomenis. Iš esmės visi duomenys turi būti saugomi 6 mėnesius nuo ryšio datos.
Šie reikalavimai įsigaliojo 2009 m. kovo 15 d., perkėlus į nacionalinę teisę 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/24/EB dėl duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimo, iš dalies keičiančios Direktyvą 2002/58/EB, nuostatas.
2014 m. balandžio 8 d. Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) sujungtose bylose C-293/12 ir C-594/12 pripažino Direktyvą 2006/24/EB negaliojančia, tačiau Lietuvos Respublikoje, kaip ir daugelyje Europos Sąjungos valstybių, tebegalioja į nacionalinę teisę perkeltos Direktyvos 2006/24/EB nuostatos.
Teisingumo Teismas 2020 m. spalio 6 d. sprendimais patvirtino, kad pagal Europos Sąjungos teisę draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais, siekiant kovoti su nusikalstamomis veikomis apskritai ar užtikrinti nacionalinį saugumą, elektroninių ryšių paslaugų teikėjai įpareigojami bendrai ir nediferencijuojant perduoti ar saugoti srauto ir vietos nustatymo duomenis. Vis dėlto susidūrusi su didele grėsme nacionaliniam saugumui, kuri yra tikra ir esama arba numatoma, valstybė narė gali nukrypti nuo pareigos užtikrinti su elektroniniais ryšiais susijusių duomenų konfidencialumą, teisėkūros priemonėmis nustatydama bendrą ir nediferencijuotą tokių duomenų saugojimą laikotarpiu, neviršijančiu to, kas griežtai būtina, tačiau kuris gali būti pratęsiamas, jeigu grėsmė išlieka. Kovos su sunkiomis nusikalstamomis veikomis ir didelės grėsmės visuomenės saugumui atveju valstybė narė taip pat gali numatyti tikslinį ir operatyvų minėtų duomenų saugojimą. Tokiam pagrindinių teisių suvaržymui turi būti taikomos veiksmingos garantijos ir teismo ar nepriklausomos administracinės institucijos kontrolė. Valstybė narė gali taip pat nustatyti bendrą ir nediferencijuotą ryšio šaltinio IP adresų saugojimą, kai saugojimo laikotarpis neviršija to, kas griežtai būtina, arba bendrą ir nediferencijuotą elektroninių ryšių priemonių naudotojų civilinės tapatybės duomenų saugojimą be konkretaus termino. 
Teisingumo Teismas patikslino, kad atsižvelgiant į veiksmingumo principą, vykstant baudžiamajam procesui, nacionalinis teismas turi atmesti įrodymus, gautus atliekant su Europos Sąjungos teise nesuderinamą bendrą ir nediferencijuotą srauto ir vietos nustatymo duomenų saugojimą, jeigu asmenys, įtariami padarę nusikalstamas veikas, negali veiksmingai pateikti pastabų dėl šių įrodymų.
Ekspertų darbo grupė Teisingumo ministerijai pasiūlė nekeisti nacionalinio teisinio reguliavimo, kol nagrinėjamu klausimu tebevyksta diskusijos Europos Sąjungos institucijose. Taip pat siūlo Teisingumo ministerijai ir toliau aktyviai dalyvauti Europos Sąjungos Tarybos Bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose darbo grupėje COPEN ar kitose darbo grupėse, informuoti Ekspertų darbo grupės narius apie valstybių narių pozicijas, gerąją praktiką ir priimtus sprendimus Europos Sąjungos Taryboje ar kitose institucijose, konsultuotis su Ekspertų darbo grupe pateikiant Lietuvos poziciją nagrinėjamais klausimais.
D. Valys nuoširdžiai dėkoja Lietuvos nacionalinei narei Eurojuste Margaritai Šniutytei-Daugėlienei, kad ji teikia aktualią informaciją ne tik nurodytais, bet ir kitais prokuratūrai aktualiais klausimais, pati gilinasi į problemines sritis ir dalyvauja diskusijose.
Šią savaitę vyks Ekspertų darbo grupės posėdis, kuriame bus diskutuojama dėl kriminalinės žvalgybos veiksmingumo kriterijaus.

Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Saulius Verseckas informavo, kad praėjusią savaitę kartu su generalinio prokuroro pavaduotoju Dariumi Karčinsku ir Lietuvos nacionaline nare Eurojuste Margarita Šniutyte-Daugėliene dalyvavo Tarptautinio bendradarbiavimo specializacijos prokurorų regioniniame susitikime. Prie jo trumpam telefonu buvo prisijungęs ir Europos prokuroras  Tomas Krušna. Jame pristatytas IBPS modulis tarptautinio bendradarbiavimo srityje, aptarti klausimai, susiję su Brexit aplinkybėmis, taip pat išklausyti regioninių prokurorų pastebėjimai, atsakyta į jų klausimus. Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai prokurorų organizuojamuose ikiteisminiuose tyrimuose ieškoma asmenų, kuriems yra išduoti Europos arešto orderiai ir kurie gali slapstytis Jungtinėje Karalystėje, prokurorų būtų prašoma pasitikrinti su paiešką vykdančiais pareigūnais, ar yra jų paieška paskelbta ir Interpolo paieškos bazėje. Jei asmenys yra tik Šengeno paieškos bazėje, tai tuomet po Naujųjų metų jų paieška nevyktų. Svarbu patikrinti šią informaciją.
Reikėtų peržiūrėti situaciją su Europos tyrimo orderiais, kurie yra adresuoti Jungtinei Karalystei. Jei orderiai yra dar tik rengimo stadijoje ir jų parengti iki metų galo (įskaitant ir vertimus) nebus galimybės, tai to darytų ir nevertėtų – reikėtų pradėti ruošti teisinės pagalbos prašymus. Nuo 2021 metų Europos tyrimo orderiai nebegalės būti teikiami Jungtinei Karalystei, šiai šaliai galės būti teikiami tik teisinės pagalbos prašymai. S. Verseckas kreipėsi į prokurorus ir paprašė pažiūrėti į šią situaciją objektyviai įsivertinant laiko ir darbo sąnaudas. Susitikimo metu taip pat buvo atkreiptas dėmesys į atliekamų ikiteisminių tyrimų ikiteisminio tyrimo įstaigose vertimų kokybę. Dėl vertimų kokybės kai kuriais atvejais Europos arešto tyrimo orderiai net grąžinami atgal Lietuvai dėl nesuprantamo ir nekokybiško vertimo. Atkreiptas dėmesys, kad dėl operatyvinių klausimų, susijusių su Jungtine Karalyste, galima būtų kreiptis į Lietuvos atstovą joje – pareigūną Liną Pernavą ir gauti patarimų dėl procesų sklandumo bei efektyvumo.
Gruodžio 9 d. Baudžiamojo persekiojimo departamento padėjėja Rūta Kavaliauskienė dalyvavo norvegų organizuotame webinare ir skaitė pranešimą apie supaprastinto proceso Lietuvoje taikymą.
Praėjusį ketvirtadienį S. Verseckas kartu su prokurore Jūrate Radišauskiene dalyvavo susitikime su Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjomis teisės klausimais dėl departamento inicijuoto BK pakeitimo aplinkosaugos srityje. Gautas pritarimas prokuratūros siūlomoms pataisoms. 
Šią savaitę darbą tęs darbo grupės Europos prokuratūros veiklai pasiruošti ir Teisės aktų projektų darbo grupė.
S. Verseckas pastebi, kad teismų žodiniai posėdžiai vyksta pakankamai intensyviai nepaisant prokuratūros išsakytų nuogąstavimų. Prokuroro nuomone, galbūt teismams atsiranda techninių iššūkių sprendžiant nuotolinių posėdžių organizavimo klausimą ir siūlytina, kad teismuose veiktų specialūs koordinatoriai, kurie galėtų tiek koordinuoti, tiek padėti organizuoti nuotolinius posėdžius.
S. Verseckas atkreipė dėmesį, kad tie darbuotojai, kas dar neturi pasiėmę mobiliojo parašo, suskubtų tai padaryti iki karantino sugriežtinimo, iki trečiadienio, gruodžio 16 d., nes po to telekomunikacijų salonų veikla bus apribota.

Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Kastytis Šikšnys informavo, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje iš viso koronavirusu yra sirgę 8 asmenys, iš jų – 2 asmenys dar tebesigydo.
Praėjusią savaitę pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimo pagal BK 277 str. Pakruojo rajone. K. Šikšnys pranešė, kad atsižvelgiant į nuo šių metų gruodžio 8 d. taikomas naujas teismų rekomendacijas dėl darbo karantino metu, buvo peržiūrėta, kaip apygardos teritorijoje vyksta teismo posėdžiai. Metų pabaigoje teismų darbas suintensyvėjo ir, deja, dominuoja fiziniai-žodiniai teismo posėdžiai, nuotoliniu būdu vyksta tik keletas teismo posėdžių.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė pranešė, jog praėjusią savaitę Klaipėdos apygardos prokuratūroje nebuvo užfiksuota naujų Covid-19 viruso atvejų.
D. Pocienė informavo, kad kyla problemų dėl ikiteisminių tyrimų organizavimo, nes dėl didelio skaičiaus infekuotų koronavirusu asmenų policijoje ir specializuotose ikiteisminio tyrimo įstaigose stoja ikiteisminių tyrimų procesai.

Personalo ir teisės skyriaus vedėja Vaida Endrijaitienė priminė, kad keitėsi Prokuratūros įstatymo 49 straipsnio reglamentavimas. Tuo pagrindu praėjusią savaitę buvo parengtas ir generalinio prokuroro pasirašytas įsakymas "Dėl procentinių priedų prie pareiginių algų už tarnybos  Lietuvos valstybei stažą 2021 m. prokurorams nustatymo". 
Vadovaujantis  Prokuratūros įstatymo 49 str. 5 d. pakeitimais, kurie įsigalioja nuo 2021 m. sausio 1 d.,  priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudarys 1 procentas prokuroro pareiginės algos už kiekvienus metus. Įsakymo išrašas kiekvienam prokurorui bus išsiųstas elektroniniu paštu  individualiai, nes tai yra asmens duomenys.
V. Endrijaitienė atkreipė dėmesį, kad sugriežtinus karantino ribojimus, ikimokyklinio ugdymo įstaigos (darželiai) gali paprašyti pateikti pažymas, kurios patvirtintų, kad  tėvams  dėl darbo organizavimo, nėra galimybių dirbti nuotoliniu būdu.
Pažymėjo, kad dėl tokių pažymų gavimo darbuotojai turėtų kreiptis į Personalo ir teisės skyrių, teikdami prašymą per DVS arba elektroniniu paštu: Vaida.Endrijaitiene@prokuraturos.lt.