Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis priminė, kad praėjusią savaitę dalyvavo vaizdo konferencijoje su Lietuvos Respublikos Prezidentu G. Nausėda. Jos metu buvo aptarti prokuratūros veiklos 2019 m. rezultatai, atskiros tyrimų sritys, aplinkosauginiai nusikaltimai. Buvo akcentuota ikiteisminių tyrimų kokybė ir trukmė, Pranešėjų apsaugos įstatymas, šių metų prokuratūros veiklos prioritetai ir kryptys. Pasitarimo metu Prezidentas G. Nausėda domėjosi naujojo Civilinio turto konfiskavimo įstatymo perspektyvomis ir iššūkiais.
Generalinis prokuroras praėjusią savaitę taip pat dalyvavo nuotoliniame Vyriausybės posėdyje, kuriame buvo aptarti prokuratūros veiklos 2019 m. rezultatai, viešojo intereso gynimo problemos (žemės nuoma lengvatine tvarka, teritorijų planavimas ir kt.).

Generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas pranešė, kad praėjusią savaitę su atsakingais Generalinės prokuratūros padalinių vadovais buvo aptartas prokuratūros 2021 - 2023 metų strateginio veiklos  plano projektas. Šią savaitę turėtų būti parengtas galutinis projektas ir elektroniniu paštu persiųstas visiems Kolegijos nariams, paprašyta pateikti pozicijas dėl projekto.
Ž. Radišauskas informavo, kad šią savaitę Seime turėtų būti svarstomi įstatymų (Prokuratūros, BPK, kt. įstatymų), kurie susiję su Europos prokuratūros veiklos reglamentavimu, papildymo ir pakeitimo projektai.

Kanclerė Jūratė Pavilionienė pranešė, kad Generalinės prokuratūros padaliniuose vyksta intensyvus darbas: Dokumentų valdymo skyrius rengia teisės aktų atnaujinimo visą paketą, Finansų ir buhalterinės apskaitos skyrius rengia eilines ketvirtines finansines ataskaitas, kurias teikia Statistikos departamentui. Šią savaitę rengiamasi Seimo Audito komitetui pateikti ataskaitą apie darbo užmokesčio panaudojimą.
Kanclerė pastebėjo, kad Informacinių technologijų skyrius pasiruošęs išpildyti darbuotojų prašymus dėl galimybės naudotis Microsoft Teams programėle.

Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Rimvydas Valentukevičius pranešė, kad šią savaitę, trečiadienį, yra gautas kvietimas dalyvauti nuotoliniame Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje, kuriame bus svarstomas Baudžiamojo kodekso papildymo 147(3) straipsniu įstatymo projektas. Prokuratūros pozicija dėl šios straipsnio papildymo buvo komitetui pateikta anksčiau (nepritariama papildymui).

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius informavo, kad praėjusią savaitę teismui su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo atiduota turbūt pirmoji baudžiamoji byla dėl  kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimo (pagal Baudžiamojo kodekso 277 str. 2 d.), prašant pripažinti kalta iš medicinos įstaigos pabėgusią koronavirusu užsikrėtusią moterį.  
Prokuroras taip pat  nurodė, kad sprendžiant einamuosius klausimus Vilniaus apygardos teismo pirmininkė informavo, jog Teisėjų taryba yra kreipusis į sveikatos apsaugos ministrą, prašydama išaiškinimo dėl galimybės atnaujinti žodinius teismo procesus ir rekomendacijų, kaip jie turėtų saugiai vykti. Numatoma, kad nuo kitos savaitės Vilniaus apygardos teisme bus atnaujinami žodiniai procesai, laikantis saugumo reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo š. m. kovo 16 d. Vilniaus apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje neįvyko 1278 teismo posėdžiai, jie nukelti vėlesniam laikui, organizuota buvo tik apie 30 teismo posėdžių, sprendžiant einamuosius klausimus.  
Vilniaus apygardos teismo pirmininkė pažymėjo, kad kyla problemų su baudžiamosiomis bylomis, kuriose prokuroras kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo. Pagal Teisėjų tarybos nutarimą, nuo š. m. sausio 1 d. tokio pobūdžio bylos teismuose priimamos vien elektronine forma.  Teisme nagrinėjant tokias bylas pastebima, kad ne visi  proceso sprendimo priėmimui reikalingi dokumentai yra sukeliami į elektroninę bylą. J. Laucius atkreipė dėmesį, kad yra š. m. sausio 3 d. generalinio prokuroro raštas, kuriame nurodoma, kad, kol bus pasirengta sklandžiam bylų, pateiktų elektronine forma, nagrinėjimui, baudžiamosios bylos turi būti pateikiamos įprasta tvarka, t. y. siunčiant ir popierinę bylą. Todėl šiuo metu prokurorui inicijuojant proceso pabaigimą teismo baudžiamojo įsakymo  priėmimą  teismui Vilniaus apygardos prokuratūroje perduodamos tiek elektronine, tiek popierine forma.
Jis pasiteiravo, ar jau yra žinoma, kada bus pereinama vien tik prie elektroninės bylos pateikimo, nes teismai priekaištauja,  jog negali vykdyti Teisėjų tarybos nutarimo.
J. Laucius taip pat pranešė, kad nuo karantino pradžios, š. m. kovo 16 d., Vilniaus apygardos prokuratūros ir Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai priėmė 2751 procesinį sprendimą, iš kurių 1977 yra nutarimai nutraukti baudžiamąsias bylas, suėjus senaties terminui, 139 bylos su kaltinamuoju aktu perduotos nagrinėti teismui, 118 – su pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo, 3 – su nutarimu taikyti priverstines medicinos priemones. Palyginus su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, Vilniaus apygardos prokuratūros  rezultatai yra sumažėję.

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius pranešė, kad praėjusią savaitę pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 277 str. 1 d. dėl koronaviruso protrūkio Marijampolės ligoninėje. Praėjusią savaitę taip pat buvo gautas šios medicinos įstaigos gydytojo pranešimas, kad vieno ligoninės skyriaus vedėjas galimai tinkamai neatliko savo pareigų. Ši informacija buvo perduota STT, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 229 str. dėl tarnybos pareigų neatlikimo. Įvertinus gautus duomenis, planuojama šiuos abu tyrimus sujungti ir ikiteisminį tyrimą pavesti atlikti STT pareigūnams.
Praėjusią savaitę Kauno apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje vyko 38 teismo posėdžiai, iš kurių 17 buvo organizuoti vaizdo konferenciniu būdu. Daugiausia teismo posėdžių vyko Kaune, Alytuje – 1-nas posėdis, Marijampolėje posėdžiai nevyko. Sprendžiant šį klausimą, bendraujama su Kauno apygardos teismo pirmininku, numatyta aktyvinti bylų nagrinėjimą, nes bylų likučiai teismuose auga, po karantino gali susidaryti kritinė situacija.
Kalbėdamas apie baudžiamųjų bylų, kuriose prokuroras kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, perdavimą teismui, D. Valkavičius informavo, kad ikiteisminių tyrimo įstaigų tyrėjai stengiasi pagal turimas technines galimybes maksimaliai proceso sprendimo priėmimui reikalingus dokumentus sukelti į elektroninę bylą, tačiau kol kas dar teismui perduodama ir popierinė byla. 
D. Valkavičius pasiūlė Kauno apygardos prokuratūros organizuojamą ir š. m. gegužės 15 d. turėjusį įvykti organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo padalinių sąskrydį perkelti į kitus metus.

Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Kastytis Šikšnys pranešė, kad Šiaulių  apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiuose teismuose baudžiamosios bylos nagrinėjamos tik rašytinio proceso tvarka.  Pasak Šiaulių apygardos teismo pirmininko, bylos, nagrinėjamos žodine tvarka, kol kas nebus nagrinėjamos teismo veiklos teritorijoje. Teismas nemato procesinių pagrindų ir galimybių nagrinėti bylas, kol nebus priimti įstatymas ( Baudžiamojo proceso kodekso 82 str.). Teismo pirmininkas taip  pat informavo, kad Teisėjų taryba kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl specialistų patarimo norint  bylas nagrinėti žodine tvarka šiuo karantino metu. Pasak Šiaulių apygardos teismo pirmininko,  laukiama rekomendacijų iš Teisėjų tarybos dėl bylų nagrinėjimo  teismuose. 
K. Šikšnys padėkojo prokuratūros kanclerei dėl sudarytų sąlygų naudotis „Microsoft Team“ programa, kuria buvo sėkmingai suorganizuotas pasitarimas su Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė pasidalino Lietuvos apeliacinio teismo balandžio 21 dienos nutartimi, kuria aukštesnysis teismas konstatavo, jog šalyje esant ekstremaliai situacijai ir galiojant tam tikriems komunikavimo ribojimams prokuroro apeliacinis skundas gali būti paduodamas ir PDF formatu bei pabrėžė, jog formalus teisingumas yra ne tas teisingumas, kuris yra įtvirtintas Konstitucijoje.

Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Nida Grunskienė pranešė, kad teismo posėdžiai Panevėžyje nevyksta, o jei ir vyksta, tai bylos nagrinėjamos tik rašytinio proceso tvarka. Ikiteisminiai tyrimai daugiausia baigiami baudžiamuoju įsakymu ir kiekvienu atveju popierinė byla keliauja į teismą. Toks yra susitarimas su teismais nuo pat karantino pradžios. Proceso dalyvių apklausos vyksta labai įvairiai – ir nuotoliniu būdu, ir gyvai. Yra tam tikros patalpos, kurios dezinfekuojamos, tarp dalyvių laikomasi saugaus atstumo.
Kaip vieną pagrindinių problemų, trukdančių procesui, N. Grunskienė įvardijo, kad advokatai nevyksta į proceso veiksmų atlikimą – apklausas, supažindinimus, motyvuodami, kad priklauso rizikos grupei. Darant apklausas nuotoliniu būdu vėlgi yra problemos su advokatais – yra neturinčių mobiliojo ryšio telefonų, nemokančių naudotis programėlėmis. Todėl neretai nėra galimybės baigti ikiteisminių tyrimų.
Pasak N. Grunskienės, teismo medicinos ekspertai neatlieka apžiūrų dėl sužalojimų – tai taip pat yra didelė problema. Nepilnamečių apklausos taip pat kelia didelį susirūpinimą, kadangi jos nėra atliekamos, o aplinkybėms išsiaiškinti liudytoju yra apklausiamas vienas iš tėvų – apie tai, ką jam pasakojo vaikas. Dar viena problema, kad į nepilnamečių apklausas atsisako vykti vaiko teisių apsaugos specialistai.
Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė taip pat atkreipė dėmesį, kad nukentėjusiųjų apklausos atliekamos telefonu, nėra aiški situacija dėl konflikto, telefonu yra lengviau apkalbėti žmogų. O įspėjimas dėl atsakomybės yra tik formalus.
Dar viena problema, turėsianti pasekmių ir pasibaigus karantinui, yra tai, kad teismo psichiatrinę ekspertizę atliekančios įstaigos net neregistruoja į eilę asmenų, kuriems jau yra paskirta ekspertizė. „Bijau, kad kai pradėsime normaliai dirbti, ekspertizių atlikimo terminai bus labai ilgi, todėl dar labiau užsitęs ikiteisminiai tyrimai“, – sakė N. Grunskienė.
Pasitarimo dalyvių paprašyta patikslinti, kodėl Panevėžyje vyksta mažiau teismų posėdžių, nei kitose apygardose, N. Grunskienė paaiškino, kad teismai sprendžia dėl teismo posėdžių. Vyksta posėdžiai dėl suėmimo ar jo pratęsimo ir skundų dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nagrinėjimas. Anksčiau išnagrinėtose bylose nuosprendžius teismai skelbia, bet didžiosios dalies bylų nagrinėjimas šiuo metu yra sustojęs.