Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pranešė, kad praėjusią savaitę vyko prokuratūros, Teisingumo ministerijos, teismų ir advokatūros vaizdo konferencija. Joje generalinis prokuroras E. Pašilis, Teisingumo ministras E. Jankevičius, Teisėjų tarybos pirmininkas A. Valantinas, Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas M. Kukaitis aptarė rengiamas Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kitus aktualius klausimus. Teisingumo ministerijos pozicija dėl BPK pataisų – siūloma daryti tik minimalias pataisas (dėl galimybės daryti nuotolinius teismų posėdžius).
Taip pat konferencijoje buvo aptartas klausimas dėl sveikatos sužalojimo masto taisyklių pakeitimo.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas padėkojo Generalinės prokuratūros padalinių prokurorams ir apygardų prokuratūrų prokurorams už operatyviai pateiktas pastabas dėl BPK straipsnių pakeitimo, kaip galėtų būti tobulintinas minėtas kodeksas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu yra rengiamas prokuratūros Strateginio veiklos plano 2021 - 2023 metams projektas, kurį planuojama apsvarstyti nuotoliniu būdu kitą savaitę.

Kanclerė Jūratė Pavilionienė pasidžiaugė, kad prokuratūros darbuotojai gali saugiai darbuotis namuose. Šiuo metu pagal įsakymą prokuratūros darbuotojams yra perduoti darbui namuose beveik 400 vnt. stacionarių kompiuterių.
Kanclerė pastebėjo, kad praėjusią savaitę buvo keli duomenų perdavimo tinklo (VPN, internetas, informacinės sistemos) veikimo sutrikimai, tačiau jie jau atstatyti. Taip pat buvo sutrikęs vienos iš ugniasienių veikimas, tačiau ir ši problema jau pašalinta.
J. Pavilionienė pranešė, kad praėjusią savaitę Nacionalinė teismų administracija prokuratūrai suteikė 3 papildomas nuotolinio vaizdo konferencinės įrangos licencijas, kurių dvi jau sumontuotos ir skirtos Vilniaus apygardos ir Vilniaus apylinkės prokuratūroms. Dėl trečiosios įrangos įrengimo vietos bus apsispręsta artimiausiu metu.
Kanclerė informavo, kad yra gautas Prokuratūros profesinės sąjungos raštas, kuriame išreikštas susirūpinimas dėl prokuratūros darbuotojų saugių darbo sąlygų, jų aprūpinimo saugumo priemonėmis periodiškumo.
J. Pavilionienė pranešė, kad yra rūpinamasi visų prokuratūros darbuotojų saugumu, yra nupirkta visoms prokuratūroms vienkartinių kaukių, respiratorių, vienkartinių pirštinių, dezinfekcinio skysčio. Visos šios priemonės išdalintos prokuratūroms. Yra ir toliau vykdomi apsaugos priemonių pirkimai.
Kanclerė pastebėjo, kad nors karantino metu prokuratūros darbas yra sulėtėjęs, tačiau buvo gauta iš apygardų prokurorų prašymų atlikti labai skubiai vertimus vertimų biuruose, tokie vertimai kainuoja keletą kartų brangiau nei įprasta jų kaina. Skubus vertimas iš arabų kalbos kainavo virš 10 000 Eur., tai yra trečdalis metinio vertimams skirto biudžeto.
Kanclerė paprašė prokurorų kiekvienu atveju įvertinti, ar reikalingas labai skubus vertimas.

Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Zenonas Burokas pranešė, kad praėjusią savaitę Valstybės kontrolė pranešė, kad baigė veiklos auditą „Elektroniniai nusikaltimai“.
Šią savaitę videokonferencijos būdu išvados ir rekomendacijos bus aptartos su Valstybės kontrolės atstovais.

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Saulius Verseckas informavo, kad praėjusią savaitę Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Turto civilinio konfiskavimo įstatymą, kuriuo įpareigojo generalinį prokurorą parengti reikiamus teisės aktus šio įstatymo įgyvendinimui. Šiam klausimui spręsti yra sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kurią sudaro policijos, FNTT ir VMI atstovai. Tikimąsi, kad šią savaitę pavyks suorganizuoti pirmąjį nuotolinį susirinkimą. Numatyta, kad darbo grupės parengti teisės aktai turėtų būti priimti iki šių metų birželio 30 d.
S. Verseckas taip pat pranešė, kad praėjusią savaitę Baudžiamojo persekiojimo departamentas baigė rengti ikiteisminių tyrimų ir teisminės praktikos dėl nusikalstamų veikų aplinkai apibendrinimą. Išsamus dokumentas bus paviešintas intranete, todėl kiekvienas galės susipažinti su juo ir tikimąsi, kad duos naudos kiekvienam prokurorui.
S. Verseckas išsakė nuomonę dėl nuotolinių bendravimo programų, pritardamas R. Valentukevičiui, kad tai turi būti valstybės lygmeniui sprendžiamas klausimas. Šiuo metu svarbu naudotis turimomis programos, kad prokuratūros darbas būtų kuo efektyvesnis.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius informavo, kad praėjusią savaitę generalinio prokuroro ir generalinio prokuroro pavaduotojo pavedimu daug buvo bendradarbiauta su Teisėjų tarybos pirmininku Algimantu Valantinu sprendžiant nuotolinių darbo vietų klausimą. Praėjusią savaitę Nacionalinė teismų administracija prokuratūrai suteikė 3 papildomas licencijas nuotolinėms prisijungimo vietoms, kurių dvi skirtos Vilniaus apygardos prokuratūrai. Viena papildoma nuotolinė vieta yra įrengta Vilniaus apygardos prokuratūros patalpose, kita nuo trečiadienio (balandžio 15 d.) bus įrengta Vilniaus apylinkės prokuratūroje, kuria naudosis 110 Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorų. Vilniaus apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje teismo posėdžiai yra aktyviai organizuojami nuotolinio ryšio programomis, š. m. balandžio 9 d. nuotoliniu būdu buvo skirti 7 suėmimai. J. Laucius atkreipė dėmesį, kad Vilniaus regiono teismai prioritetą teikia toms kompiuterinėms programoms, kurias patvirtina Nacionalinė teismų administracija.
Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 277 str. 2 d., kai iš Santaros klinikų pabėgo moteris, kuriai buvo diagnozuotas virusas COVID-19. Ikiteisminis tyrimas artimiausiu metu turėtų būti baigtas, tačiau kol kas dar nėra praktikos ir kyla keblumų apklausti izoliacijoje esančią moterį bei įteikti jai procesinius dokumentus.

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius pastebėjo, kad yra problema prisijungti nuotoliniu būdu su vaizdu įkalinimo įstaigose, pataisos namuose. Šios įstaigos neturi pakankamai įrengtų darbo vietų.
Pareigūnai dėl karantino negali pateikti į įkalinimo įstaigas, atlikti procesinius veiksmus.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė informavo, kad nuotolinio komunikavimo su Kalėjimų departamento įstaigomis problematika egzistuoja ir Klaipėdos apygardoje. Nevykdomi pavedimai, apklausos neorganizuojamos nuotoliniu būdu. Situacija su teismais jau šiek tiek susigulėjo ir tiek suėmimo skyrimo, tiek pratęsimo, skundų nagrinėjimo posėdžius teismai organizuoja nuotoliniu būdu. Nagrinėjant bylas, kurios neišvengimai turi būti nagrinėjamos dėl įvairių priežasčių, yra rengiami žodiniai procesai, į kuriuos eina prokurorai. Teismai naudoja Skype platformą ir dažniausiai nebemato didelės problemos.
Klaipėdos apygardos prokuratūroje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimo, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo ir tarnybos pareigų neatlikimo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Taip pat yra atliekamas tyrimas dėl galimo viešojo intereso gynimo. Į universitetinę ligoninę jau yra išsiųstas raštas dėl informacijos pateikimo. Paprašyta pateikti išsamų paaiškinimą apie įstaigoje atliktus/ atliekamus veiksmus, priemonių taikymą dėl pažeidimų pašalinimo ir jų terminus ir kitus duomenis. Gavę reikiamus duomenis, spręsime dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo. Na, o ikiteisminiame tyrime šiuo metu taip pat atliekami būtinieji procesiniai veiksmai.

Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Kastytis Šikšnys pranešė, kad Šiauliuose taip pat susiduriama su ta pačia problema – prieš dvi savaites buvo diskutuota su Kalėjimo departamento atstovais dėl galimybės nuotoliniu būdu (konkrečiai „Skype“ programa) iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus susisiekti su teismais, prokuratūra (prokuroru), tačiau buvo paaiškinta, kad Šiaulių tardymo  izoliatoriuje nėra galimybės skirti nė vieno kompiuterio dirbti tokiu būdu; Šiaulių tardymo izoliatoriuje įdiegtas saugus konferencinis ryšys su teismais. Tąkart buvo iš esmės susitarta su Šiaulių apygardos teismo pirmininku, Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotoju, kad pagelbės teismai, t.y. teismo posėdžių salėje greta konferencinio ryšio  veiks  ir kita nuotolinio ryšio priemonė „Skype“ programa, prie kurios prisijungs prokuroras.  Kaip ir buvo sutarta, toks komunikavimas buvo organizuojamas, teismo posėdžiai vyko nuotoliniu būdu. Kalbant apie konferencinį ryšį, tenka pripažinti , jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus –teismų konferencinis ryšys yra pakankamai išnaudojamas teismų, nes yra situacijų, kuomet teisėjas suplanuoto posėdžio dieną negali pasinaudoti minėtu ryšiu, todėl  kaltinamasis yra pristatomas į pirmosios instancijos teismą suėmimo klausimui išspręsti, į posėdį kviečiamas prokuroras. 
Vyriausiasis prokuroras taip pat atkreipė dėmesį į kitas problemas, atsiradusias dirbant su teismais, kada sprendžiami suėmimo klausimai. Šį savaitgalį Pakruojo rajone buvo įvykdytas nužudymas, pradėtas ikiteisminis tyrimas ir sulaikius įtariamąjį iš karto tartasi su teismu dėl suėmimo procedūros. Ikiteisminio tyrimo teisėjas nesutiko, kad posėdis dėl suėmimo vyktų nuotoliniu būdu. Taip pat  budinti prokurorė buvo paprašyta vykti į areštinę, kur nebuvo sudarytos tinkamos, saugaus atstumo tarp asmenų sąlygos, t.y.  prokurorė, gynėjas ir įtariamasis kartu buvo mažoje patalpoje. 
Šie atvejai parodo, kad  ne visada pavyksta sklandžiai komunikuoti su teismu, atitinkamai prokurorai turi kiek įmanoma reikalauti, kad teismo posėdžiai vyktų pasinaudojant nuotolinio vaizdo ir garso priemones.

Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Nida Grunskienė atkreipė pasitarimo dalyvių dėmesį į tai, kad teismai netaiko vienodos praktikos dėl darbo karantino sąlygomis. Ne tik skirtinguose teismuose dirbama skirtingai, bet ir tuose pačiuose rūmuose teisėjai skirtingai dirba.
Pasak N. Grunskienės, pagrindinė problema – advokatai, kurie neturi išmaniųjų telefonų. Todėl ir šiandien (antradienį) prokuroras turėjo dalyvauti teisme vykusiame posėdyje nagrinėjant skundą dėl suėmimo pratęsimo.