Generalinėje prokuratūroje š. m. spalio mėn. 18, 19 ir 26 dienomis buvo surengtas mokymų ciklas „Ūkinės finansinės veiklos tyrimų problematika ir duomenų vertinimas“. Mokymai organizuoti Vilniaus apygardos prokuratūros vadovybės iniciatyva kartu su Generalinės prokuratūros Mokymų skyriumi, siekiant efektyvinti institucijų darbą ir trumpinti ikiteisminių tyrimų trukmę.

Mokymus vedė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pareigūnai. Savo patirtimi su prokurorais dalinosi VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas ir Kontrolės departamento vyresnioji patarėja Diana Šalomskienė.

Apygardos vadovų pasitarimų metu ieškant sprendimų, kaip efektyvinti institucijų darbą ir trumpinti ikiteisminių tyrimų trukmę buvo išsiaiškinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai susiduria su iššūkiais finansų tyrimo metu. Pastebėta keletas būdingų klaidų, daromų finansų tyrimo metu ir, atitinkamai, įtakojančių vėliau VMI daromus vertinimus/tyrimus:

- analizuojamas vienas bendras laikotarpis, pvz. nuo 2010-12-11 iki 2020-12-31, tačiau VMI vertina gautas pajamas ir patirtas išlaidas už kiekvienus kalendorinius metus atskirai. T.y. pagal teisėsaugos skaičiavimus gali susidaryti situacija, kad ankstesnių metų išlaidas padengia vėliau gautos pajamos;

- gaunama informacija iš skirtingų šaltinių (pvz. notarų informacija, NT sutarčių informacija, banko informacija, deklaracijų duomenys) ir informacija „Pajamų – išlaidų“ pažymoje gali dubliuotis (pvz. įrašomos gautos pajamos pagal banką ir pagal deklaraciją arba NT įsigijimo išlaidos pagal sutartį ir pagal banko duomenis);

- atskirais atvejais pasitaiko situacijų, kai įrašomos neteisingos turto įsigijimo vertės, t.y. įrašoma turto vidutinė rinkos vertė, kuri nustatyta pvz. 2021 m., o turtas 2012 m. buvo įsigytas pigiau;

- dažniausia neatitikimų priežastis pasitaiko dėl operacijų grynaisiais pinigais. Teisėsauga nevertina atskirai gautų pajamų ir patirtų išlaidų grynaisiais pinigais. Pagal teisėsaugos vedamą „Pajamų – išlaidų“ pažymą, piniginių lėšų įnešimas į banko sąskaitą užskaitomas kaip pajamos, o piniginių lėšų išgryninimas automatiškai dedamas į patirtas išlaidas. Nėra vertinamas įneštų į banko sąskaitą piniginių lėšų šaltinis. VMI tyrimo metu atskirai analizuoja gautas pajamas ir patirtas išlaidas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, daromos grynųjų pinigų judėjimo lentelės pagal datas. Tokiu būdu atliekami tikslūs skaičiavimai dėl galimo neatitikimo tarp gautų pajamų ir patirtų išlaidų;

- būna atskirų situacijų, kad nėra vertinamos gautos pajamos ir patirtos išlaidos sutuoktinio (sugyventinio), o analizuojami duomenys tik vieno asmens.

Šiuose mokymuose, skirtuose Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorams, taip pat dalyvavo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei policijos pareigūnai.