Šiandien vyko paskutinė – ketvirtoji iš keturių organizuotų tarptautinių konferencijų ciklo dalis, kurios metu Lietuvos, Latvijos bei Estijos teisėjai, prokurorai bei tyrėjai gilinosi į finansinių nusikaltimų procesines ir neprocesines atskleidimo priemones. Konferenciją atidarė Europos prokuroras Tomas Krušna.

Šis konferencijų ciklas yra sudėtinė Europos Komisijos finansuojamo projekto „Baltijos šalių teisingumo grandies pareigūnų kompetencijų stiprinimas ekonominių ir finansinių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo srityje“ dalis. Projekto tikslas yra suteikti naujausių praktinių žinių šioje srityje dirbantiems pareigūnams ir prokurorams bei stiprinti jų turimas kompetencijas. Šį projektą Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, kaip projekto lyderė, įgyvendina kartu su projekto partneriais Latvijos ir Estijos generalinėmis prokuratūromis.

Europos prokuroras Tomas Krušna

Šios dienos konferencijoje pranešimus skaitė geriausi savo srities ekspertai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kelių užsienio šalių.

Konferencijos metu Ispanijos nacionalinės policijos inspektorius Enrique García Perez pristatė principus, kuriais vadovaujasi vykdydami savo veiklą Ispanijos nacionalinėje policijoje ir kaip vykdomas pats tyrimas, pabrėžė ir plačiau išdėstė policijos pareigūnų prieigos prie visų įmanomų informacijos šaltinių turėjimo svarbą ir ką suteikia galimybės patikrinti tyrimui aktualią informaciją. Pranešėjas taip pat pristatė kelis bylų atvejus iš savo praktikos bei atsakė į ne vieną konferencijos dalyvių klausimą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Edmundas Jankūnas pristatė žvalgybinės informacijos duomenų panaudojimo galimybes, pabrėžė, kaip reikėtų tinkamai dalintis finansinės žvalgybos duomenimis, koks šioje vietoje yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vaidmuo, kokie yra Finansinės žvalgybos padalinių (FŽP) uždaviniai ir kaip FŽP bendradarbiauja su kitomis teisėsaugos institucijomis, atskleidė, kokie yra FŽP informacijos naudojimo privalumai ir trūkumai, kokie yra tokios informacijos naudojimo apribojimai.

 Europos deleguotoji prokurorė Jolita Kančauskienė savo pranešimo metu pristatė virtualias valiutas baudžiamajame procese: pristatė virtualių valiutų atsiradimo eigą, atkreipė dėmesį į virtualių valiutų rinkos didėjimą, Bitcoino vertės spartų augimą, pažymėjo aktualius tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus, paaiškino virtualios valiutos apibrėžtį, papasakojo apie technines priemones, susijusias su virtualiomis valiutomis, paaiškino, kas yra Blochchain ir kaip jis veikia, pristatė, kokios yra galimybės prokurorams ir tyrėjams tyrimuose, susijusiuose su virtualiomis valiutomis bei pasidalino savo patarimais tokio pobūdžio bylose. Europos deleguotoji prokurorė savo pranešimą užbaigė sėkmingų bylų pavyzdžiais, kuomet buvo konfiskuota didelės vertės virtuali valiuta.

Tarptautinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ekspertas Andrius Merkelis pristatė, kaip teisėsaugos institucijoms pasinaudoti informacija, kurią įpareigotieji subjektai turi rinkti ir pateikti, kad ta informacija būtų naudinga, pabrėžė pranešimų apie įtartinus sandorius (STR) svarbą baudžiamajam persekiojimui, pristatė, kaip vykdomas tinkamas kliento patikrinimas, t.y. KYC procedūra, kokia yra KYC ir STR sąsaja, papasakojo išplėstinio išsamaus kliento patikrinimo procedūrą, kokia informacija tokiu atveju yra renkama. Pranešimo metu be kitų susijusių klausimų daug dėmesio buvo skirta STR svarbai, kokybei ir pačiam procesui vertinant, ar sandoris yra įtartinas.

Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 450 nuotolinės konferencijos dalyvių bei svečių iš Europos Komisijos, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos banko, VMI, teismų, prokuratūrų ir ikiteisminio tyrimo institucijų Baltijos šalyse.

Konferenciją moderavo Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis.