Baigę savaitės darbus, skubėsime į namus, sodybas, prie ežero, upės ar jūros. Juk ši naktis – trumpiausia! Šią naktį ieškosime paparčio žiedo, pinsime vainikus, šokinėsime per laužą ir sveikinsime visus pažįstamus Jonus ir Janinas. Na, o tarp maždaug 1150-ies prokuratūros bendruomenės narių, turime 4 Jonus, 2 Janinas ir vieną Joaną.

Su senąja lietuvių vasaros saulėgrįžos švente Rasomis, kuri vėliau sutapatinta su šv. Jono diena ir pavadinta Joninėmis, skubame sveikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorę Janiną Pavlovskąją, Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorę Janiną Ražanskienę, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro padėjėją Joaną Bistrovienę, Generalinės prokuratūros Vidaus audito skyriaus vedėją Joną Petkūną, Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorą Joną Rinkevičių, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorą Joną Selilionį ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorą Joną Trumpulį.

Vardas Jonas žinomas visame pasaulyje: Anglijoje – Džonas, Rusijoje – Ivanas, Prancūzijoje – Žanas, Ispanijoje – Chuanas, Latvijoje – Jānis. Lietuvoje iki šiol išlikęs paprotys, Joninių išvakarėse nupinti ąžuolo vainiką, ir jį dovanoti pažįstamiems Jonams ir Janinoms. Kartais vainikais, į kuriuos įpinamos įvairiausios laukų gėlės.

Tikima, kad Joninių naktį žolės įgauna magiškų galių, o jų gydomosios savybės itin suaktyvėja. Senovėje netekėjusios merginos, Joninių naktį, apsivilkdavo baltais lininiais drabužiais, ir dainuodamos eidavo pinti gėlių vainikų. Iš nupintų vainikų merginos spėdavo ateitį – skaičiuodavo porinius ramunės žiedlapius ar žiedus puokštėje (porinis skaičius reiškė santuoką, neporinis – vienatvę). Norėdamos sužinoti, kokį vyrą gaus, merginos vidurnaktį iškasdavo gabalėlį velėnos ir jį apversdavo. Iš ryto pasižiūrėdavo koks vabalas išlenda: jeigu pilkas – vyras bus neturtingas; jeigu spalvotas – tekės už valdininko; jeigu žalias – taps ūkininko žmona.

Taip pat buvo tikima, kad tą naktį rasa stebuklinga. Merginos atsikeldavo anksti ryte, nusiprausdavo rasa ir vėl guldavo, tikėdamos susapnuoti būsimą vyrą. Tikėdamiesi pasveikti, maudyti eidavo ir ligoniai, o ūkininkas, apibėgęs savo laukus ir nuogas pasivoliojęs rasoje, tais metais galėdavo laukti gero derliaus.

Laužo deginimo paprotys yra išlikęs iki šių dienų: buvo tikima, kad kuo labiau jis apšvies laukus, tuo didesnis bus rudenį derlius. Dėl to kiekvienais metais žmonės stengdavosi kurti kuo didesnius laužus.

Be to, manoma, kad per Jonines lietuviai spėdavo orą: jeigu Joninių naktis žvaigždėta, tai Kalėdos bus šaltos ir sniegingos, jeigu Joninių naktis debesuota – Kalėdos bus lietingos ir vėjuotos, o jeigu lietinga – per Kalėdas galima tikėtis didelių pūgų.

Taigi, nepamirškite paminėti ilgiausios metų dienos ir trumpiausios nakties bei pasveikinti pažįstamų Jonų ir Janinų!

Kolegų pasveikinta Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Janina Ražanskienė

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus
vyriausioji specialistė Ignė Rotautaitė (Klaipėda)
tel.: (8 46) 312 371, mob. 8 69 879 031