2019 m. sausio 1 d. įsigalios naujos redakcijos (2018 m. birželio 29 d. Nr. XIII-1370) Valstybės tarnybos įstatymas, kuriuo keičiamas valstybės tarnautojų statusas. Šiuo įstatymu siekta įgyvendinti Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje prisiimtus įsipareigojimus – siekti, kad valstybės tarnyba būtų patraukli, moderni, depolitizuota ir efektyvi.

Siūlome susipažinti su pokyčiais valstybės tarnyboje.

Išsilavinimas

B lygio pareigybės prokuroro padėjėjai, kurių pareigybei iki naujojo Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo pakako aukštesniojo arba iki 1995 metų įgyto specialaus vidurinio, socialinių mokslų studijų srities teisinio išsilavinimo, privalės įgyti aukštąjį išsilavinimą (aukštasis išsilavinimas gali būti universitetinis arba koleginis), kadangi dabar galiojančioje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje nurodytas aukštesnysis išsilavinimas bei iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas nebus pakankamas valstybės tarnautojo pareigoms. Minėto pareigybės lygio prokuroro padėjėjai, neįgiję aukščiau nurodyto išsilavinimo, tarnautojo pareigas galės eiti ne ilgiau kaip iki 2024 m. sausio 1 d.

Pavaduotojų pareigybės

Įsigaliojus naujai Valstybės tarnybos įstatymo redakcijai ir Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimams, skyrių vedėjų (valstybės tarnautojų) pavaduotojų pareigybes galės turėti tik savivaldybių viešojo administravimo įstaigų skyriai, nesantys kitame struktūriniame padalinyje, o poskyriai galės būti tik savivaldybių viešojo administravimo įstaigų skyriuose, t. y. kitose įstaigose, taip pat ir prokuratūroje, neliks skyriaus vedėjo pavaduotojo (valstybės tarnautojo) pareigybės. Vadovaujantis naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo nuostatų 3 straipsniu, vietoje nesamos pareigybės valstybės tarnautojui nustatoma kita pareigybė, atsižvelgiant į to paties įstatymo 1 priede nustatytas pareigybių grupes.

Konkursų skelbimas

Konkursai į valstybės tarnybą privalės būti paskelbti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pareigybės atsilaisvinimo ar per 3 mėnesius nuo naujos pareigybės įsteigimo.

Valstybės tarnautojų priėmimas

Nuo 2019 m. sausio 1 d. paskelbtus valstybės tarnautojų konkursus centralizuotai vykdys Vyriausybės įgaliota institucija (Valstybės tarnybos departamentas). Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta, kad į padalinio vadovo ar aukštesnes ir įstaigos vadovo pareigas bus atrenkami 2 geriausiai centralizuotame konkurse įvertinti pretendentai, kurių kandidatūros bus teikiamos į pareigas priimančiam asmeniui. Į kitas pareigas centralizuotai bus atrenkamas 1 pretendentas. Įstaigos, į kurias bus atrenkami valstybės tarnautojai, taip pat dalyvaus atrankos procedūrose: rengs tarnautojų pareigybių aprašymus, aktyviai dalyvaus kandidatų į atrankas pritraukimo procese, deleguos savo atstovus į konkursų komisijas. Ypač svarbus įstaigų vaidmuo bus nustatant ir planuojant valstybės tarnautojų poreikį.

Atkreiptinas dėmesys, kad visų paskelbtų konkursų į valstybės tarnautojo pareigas iki 2019 m. sausio 1 d. procedūra bus vykdoma pagal šiuo metu galiojančią konkursų organizavimo tvarką (t. y. atranką organizuos prokuratūra, nepaisant to, kad atrankos organizavimas persikels į 2019 m.).

Su Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašu  galite susipažinti paspaudę nuorodą: Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo.

Pretendentų rezervas

Nelieka valstybės tarnautojų rezervo, tačiau įtvirtinamas pretendentų rezervas, į kurį patenka: teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą turintys asmenys, centralizuoto konkurso nelaimėję, bet gerai pasirodę pretendentai, pasibaigus priėmimo laikui atleisti ne mažiau kaip 2 metus nepertraukiamai valstybės tarnautojo pareigas ėję pakaitiniai valstybės tarnautojai ir dėl pareigybės panaikinimo atleisti valstybės tarnautojai. Visi jie, išskyrus asmenis, kurie turi teisę į statuso atkūrimą, turi teisę dalyvauti centralizuotuose konkursuose Vyriausybės nustatyta supaprastinta tvarka. Pretendentų rezervą administruos Vyriausybės įgaliota įstaiga.

Pareiginė alga

Nelikus pareigybių kategorijų, pareiginė alga bus nustatoma pagal naujojo Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nustatytą valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientą arba iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo (naująjį Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą galima rasti paspaudus nuorodą: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymas). Esamas priedas už kvalifikacinę klasę bus inkorporuotas į pareiginę algą – valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas bus perskaičiuotas iki 2019 m. sausio 1 d. Valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas perskaičiuojamas valstybės tarnautojo 2018 m. gruodžio 31 d. eitų pareigų pareigybei nustatytą koeficientą dauginant atitinkamai iš:

Pažymėtina, kad perskaičiavus gauto pareiginės algos koeficiento įstaigos vadovas savo nuožiūra didinti negali, pavyzdžiui, II įstaigų grupės vyriausiojo specialisto pareiginę algą perskaičiavus ir gavus koeficientą, pavyzdžiui, 7,3, savavališkai didinti pareiginės algos koeficiento iki, pavyzdžiui, 7,5 negalima. Tačiau, jeigu perskaičiavus pareiginės algos koeficientas bus mažesnis nei numatytas minimalus naujojo Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nustatytas pareiginės algos koeficientas, tarnautojo algos koeficientas bus padidintas iki minimalaus, pavyzdžiui, II įstaigų grupės vyriausiojo specialisto pareiginę algą perskaičiavus ir gavus koeficientą 7, jis bus atitinkamai padidintas iki 7,1, t. y. iki minimalaus naujojo Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nustatyto pareiginės algos koeficiento.

Pareiginės algos skaičiavimo pavyzdžius galite rasti paspaudę čia.

Priedai ir priemokos

Valstybės tarnautojui ne ilgesniam kaip 6 mėn. per kalendorinius metus laikotarpiui galės būti skiriamos priemokos už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas, ir už papildomas raštu suformuluotas užduotis, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai vykdomos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos (priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų ir didesnė kaip 40 procentų pareiginės algos).

Priedą už tarnybos stažą sudarys 1 proc. pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus (šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme priedą už tarnybos stažą sudaro 3 procentai pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus). Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.

Valstybės tarnautojų pareigos

Atsiras nauja pareiga tarnautojams pranešti į pareigas priimančiam asmeniui, jei paaiškėja duomenų, dėl kurių tarnautojas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos.

Valstybės tarnautojų teisė dirbti kitą darbą

Sprendimas dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį galios ne 1 metus, kaip dabar, o tol, kol asmuo dirbs šį darbą.

Su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla

Įtvirtinama apibendrinta nuostata, kad valstybės tarnautojui draudžiama užsiimti bet kokia veikla, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, atsisakant detalaus veiklų išvardijimo.

Valstybės tarnautojų perkėlimas

Valstybės tarnautojų perkėlimo laimėjus konkursą terminas sutrumpėjo nuo 17 iki 14 kalendorinių dienų. Nebereikės atleisti konkursą toje pačioje ar kitoje įstaigoje laimėjusio pakaitinio tarnautojo – jį bus galima tiesiog perkelti.

Tarnybinės veiklos vertinimas

Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertins jų tiesioginis vadovas – atsisakyta valstybės tarnautojų vertinimo specialiose komisijose. Vertinimo komisijoje tarnautojas bus vertinimas tik į pareigas priimančio asmens prašymu arba paties valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo vertinimo išvada, prašymu. Pakaitinių valstybės tarnautojų vertinimas bus suvienodintas su visų valstybės tarnautojų vertinimu. Iš esmės keisis teigiamos ir neigiamos pasekmės po vertinimo.

Su Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašu  galite susipažinti paspaudę nuorodą: Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo.

Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai

Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 10 grupių, nurodytų naujojo Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede (naujojo Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą galima rasti paspaudus nuorodą: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymas). Aukščiausia yra 1 grupė, žemiausia – 10 grupė (atsisakyta kategorijų, lygių bei klasių). Naujos valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis Vyriausybės tvirtinama Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika. Šiuo metu pateiktame Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos projekte numatyta, kad naujos valstybės tarnautojų pareigybės turės būti patvirtintos iki 2019 m. liepos 1 d.

Su Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos projektu galite susipažinti paspaudę nuorodą: Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo .

Skatinimas

Nustatoma daugiau valstybės tarnautojų skatinimo galimybių – ne tik padėka, vardine dovana ar vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės tarnautojai galės būti skatinami: nuo 1 iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už išskirtinį asmeninį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus ir įgyvendintus uždavinius (ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus); poilsio dienomis (iki 5 apmokamų poilsio dienų, ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus) arba atitinkamu darbo laiko sutrumpinimu; kvalifikacijos tobulinimo finansavimu ne didesne kaip valstybės tarnautojo vienos pareiginės algos dydžio suma per metus.

Tarnybinė atsakomybė

Patikslintos kai kurių šiurkščių pažeidimų apibrėžtys bei pateikiamas baigtinis šiurkščių pažeidimų sąrašas. Įstatymas papildytas nuostata, kad 3 metų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas taikomas ir kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Nuo 3 metų iki 6 mėn. sutrumpintas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas nuo nusižengimo padarymo dienos tiriant tarnybinį nusižengimą, kai valstybės tarnautojas perkeliamas arba atleidžiamas iš tarnybos.

Materialinė atsakomybė

Įstatyme nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo atlyginti žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą, taip pat, kad išieškotinos žalos dydis nėra ribojamas tais atvejais, kai žala padaryta tyčia.

Reglamentuotas žalos išieškojimas ne teismine tvarka

Atsiranda nuostata, kad valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų ar perėjimas į kitas pareigas neatleidžia jo nuo padarytos žalos atlyginimo. Patikslintos nuostatos dėl regreso teisės, kai valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, o kai žalą padarė įstaigos vadovas, – jį į pareigas priimantis asmuo, turi regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo ar vadovo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek buvo sumokėta, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių jo mėnesinių darbo užmokesčių.

Atostogos

Valstybės tarnautojams bus suteikiamos 22 darbo dienų (27 darbo dienų – vieniems auginantiems vaiką iki 14 m. arba neįgalų vaiką iki 18 m., neįgaliems valstybės tarnautojams) minimalios kasmetinės atostogos. Valstybės tarnautojui už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos (šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojui, turinčiam didesnį kaip penkerių metų tarnybos stažą, už kiekvienų paskesnių trejų metų tarnybos stažą suteikiamos 3 kalendorinės dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42 kalendorinės dienos).

Atkreiptinas dėmesys, kad nepanaudotos valstybės tarnautojo kasmetinės atostogos, kurios valstybės tarnautojui priklausė iki naujojo Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnį, t. y. valstybės tarnautojams nebus perskaičiuojamos kasmetinės atostogos iš kalendorinių dienų į darbo dienas, pastarieji bus leidžiami atostogų pagal šiuo metu galiojančią tvarką (kalendorinėmis dienomis bei su tokiu atostogų likučiu, koks buvo iki naujojo Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo), kol išnaudos sukauptas atostogas kalendorinėmis dienomis.

Išeitinės išmokos ir kompensacijos

Naujajame Valstybės tarnybos įstatyme sumažinti išeitinių išmokų dydžiai. Kai valstybės tarnautojas atleidžiamas dėl pareigybės panaikinimo, iki 1 metų dirbusiam tarnautojui mokama 1 mėnesio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (dabar 2 mėn.), daugiau kaip 20 metų – 5 mėnesių (dabar 6 mėn.).

Pranešimo dėl pareigybės panaikinimo terminai

Sutrumpės pranešimo dėl pareigybės panaikinimo terminai. Vietoje 2 mėnesių apie pareigybės naikinimą reikės įspėti ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį. Asmenį, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 5 metai, įspėti reikės ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius (vietoj 4 mėn.), neįgalųjį, asmenį, auginantį vaiką (įvaikį) iki 14 metų ar neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, asmenį, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 2 metai – ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius (vietoj 4 mėn.).

Mentorystė

Įvedama mentoriaus pareigybė. Su valstybės tarnautojais, kuriems sukako 65 metai ir kurie atleidžiami iš pareigų pasibaigus tarnybos laikui, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti sudaroma terminuota darbo sutartis dėl mentorystės ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui. Atsisakyta valstybės tarnybos termino pratęsimo valstybės tarnautojui sukakus 65 metams.

Kitas naujojo Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo naujienas bei naująjį Valstybės tarnybos įstatymą įgyvendinančius teisės aktų projetus galite rasti paspaudę nuorodą: Naujasis Valstybės tarnybos įstatymas: pokyčių įgyvendinimas.