Vaiko dingimas - tai didžiulis išgąstis artimiesiems ir pirmaeilis rūpestis visoms atsakingoms institucijoms bei tarnyboms kuo greičiau jį rasti. Laimei, tie keli tūkstančiai kartų per metus, kai vaikas Lietuvoje trumpesniam ar ilgesniam laikui dingsta iš suaugusiųjų akiračio, beveik visada baigiasi gerai - vaikai netrukus surandami arba grįžta patys.

Remiantis statistikos duomenimis, po pranešimų apie dingusius vaikus 2020 m. buvo pradėti 76, o 2021 m. - 26 ikiteisminiai tyrimai. Visi šie tyrimai buvo nutraukti konstatavus, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, suradus vaikus arba po kurio laiko jiems patiems sugrįžus.

Deja, bet dažniausia vaikščioti pramokusių mažylių dingimo priežastis - suaugusiųjų neatidumas bei neatsakingumas. Didžiausios rizikos tokiais atvejais - kad atsidūręs nesaugioje vietoje vaikas susižalos ar net žus, todėl tokiu atveju svarbi kiekviena minutė.

Paauglių dingimas dažniausiai yra bėgimas iš namų ir turi kitas priežastis. Dažniausios - nesutarimai su tėvais, globėjais, kitais suaugusiais, sudėtinga socialinė aplinka, vaiko augimas ne šeimoje. Yra atvejų, kai vienas vaikas per metus pabėga ir statistikoje fiksuojamas kaip dingęs net ne kelis, o keliasdešimt kartų. Tačiau net ir būdami ganėtinai savarankiški pabėgę paaugliai taip pat atsiduria pavojuje - jie įtraukiami į nusikalstamas veikas, priklausomybes, patiria smurtą bei gali tapti prekybos žmonėmis aukomis.

Todėl šiandien minint Tarptautinę dingusių vaikų dieną yra puiki proga skirti daugiau laiko vaikams - pasikalbėti, išklausyti ir įsiklausyti, ką jie nori mums pasakyti.

Taip pat labai naudinga būtų pasinaudoti Dingusių žmonių šeimų paramos centro patarimais ir išmokyti vaiką nepasimesti ir ką daryti jam pasimetus.

Saugokime vaikus!