Balandžio mėnesio paskutinį savaitgalį Lietuvoje vyko „Moterų ralis“. Jį bendroje įskaitoje laimėjo Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Sabaitės suburta komanda. Merginos ralio trasą įveikė be baudos minučių. Ši komanda nugalėjo dar trijose įskaitose: „Mazda“ taurės, daugiau nei dviejų narių ekipažo ir penkmečio.

„Moterų ralyje“ šiemet važiavo 1444 moterys, 376 ekipažai. Ralio dalyvės turėjo įveikti 320 kilometrų maršrutą, kuriame netrūko nei greičio ruožų, kurių buvo net 7, nei įdomių užduočių: ant „Akropolio“ ledo dalyvės išbandė akmenslydį, Birštone ilsėjosi, Rumšiškėse lipo į Lietuvos liaudies buities muziejaus apžvalgos bokštą, sprendė galvosūkius.

Apie dalyvavimą ralyje, jo metu užplūstančias emocijas – trumpas pokalbis su šių metų „Moterų ralio“ nugalėjusios komandos kapitone, Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurore Rita Sabaite:

- Kaip kilo mintis dalyvauti „Moterų ralyje“?

Visada jaučiau, kad gerai vairuoju. Reakcijos laiku ir sprendimais įvairiose situacijose lenkiau ne vieną gerą vairuotoją. Pradėjau ieškoti, kur galėčiau tobulinti vairavimo įgūdžius, atsirado poreikis susirasti bendraminčių. Kaip tik tais metais startavo pirmasis „Moterų ralio“ renginys. Užsikrėčiau šiuo sportu ir be jo nelabai įsivaizduoju savo laisvalaikio.

- Ar dalyvavimas ralyje - atsitraukimas nuo įtempto darbo prokuratūroje?

Taip, man šis sportas atsitraukimas nuo įtempto darbo, pabėgimas nuo rutinos. Taip pat tai ir įgūdžių lavinimas, kiekvieną kartą nauja patirtis, nauji įspūdžiai, naujai sutikti žmonės ir begalė puikių emocijų.

- Ar visada dalyvavote su ta pačia komanda?

Su šturmane Jurgita „Moterų ralyje“ kartu dalyvavome visus penkis metus iš eilės. Kitos komandos narės keitėsi, bet dabartinės sudėties ekipažas jau ne naujokės. Visos buvo važiavusios panašaus pobūdžio varžybose. Per laiką susirinkome ir susistygavome kaip puiki komanda. Kiekviena esame stipri kurioje nors srityje, papildome viena kitą, įsiklausome. Turbūt tai ir lėmė mūsų sėkmę.

- Kaip komanda susibūrė?

Komandą rinkau pati. Komandos narės yra draugės, giminaitės, visos iš skirtingų Dzūkijos miestų: Alytaus, Varėnos, Druskininkų. Esame užsispyrusios dzūkės!

- Kokie buvo ankstesni komandos pasiekimai?

Praėjusiais metais pasirepetavome apdovanojimų sceną laimėdamos pirmąją vietą šio ralio Retro klasės įskaitoje. Važiavome 1978 m. pagamintu „Lada“ automobiliu (liaudiškai vadinamu "žiguliuku“). Įveikėme daugiau kaip 300 km trasą. Vairavau automobilį be vairo stiprintuvo, be kondicionieriaus ir su stipriai salone jaučiamu kuro kvapu. Bet įspūdžiai liko neišdildomi, nes tai, kas nekasdieniška, lieka ilgam.

- Kuo šis ralis buvo išskirtinis?

Pats ralio formatas gerokai patobulėjo, atsirado intelektualesnių užduočių (kurios mums labiau sekasi) ne vien tik tų, kurias lemia sėkmė. Šį kartą organizatoriai pašalino bet kokias abejones dėl rezultatų, įvesdami realiu laiku skaičiuojamą ir visoms dalyvėms matomą užduočių įveikimo tikslumą ir laiką. Šiuos visus pakeitimus vertiname tik teigiamai. Smagu dalyvauti skaidriai vykstančiose varžybose ir dar smagiau nugalėti.

- Kiek metų jau vairuojate automobilį?

Automobilį vairuoju 18 metų.

- Laimėjote su "Mazda" automobiliu. O kokį automobilį pati vairuojate?

2015 m. įsigijau ryškiai geltoną „Nissan Juke“ automobilį, nuo jo viskas ir prasidėjo. 

- Ralis, kuriame svajotumėte sudalyvauti.

Mano svajonė – sudalyvauti 1000 km lenktynėse, vykstančiose vasarą Palangoje. Nors kasmet ten dalyvauju ir važiuoju pramoginiame, moterims skirtame ralyje, visada pasvajoju važiuoti profesionaliai visos dienos ištvermės lenktynėse. Bet kol kas tai ir lieka svajone. Gal kada nors…

Sveikiname kolegę su pergale ir linkime, kad svajonės pildytųsi!