Generalinėje prokuratūroje š. m. gegužės 30 d. vyko Baudžiamojo persekiojimo departamento organizuotas 2018 m. Lietuvoje vykusio 5-ojo etapo savitarpio Europos Tarybos Ekspertų komiteto dėl priemonių, nukreiptų kovai su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu (MONEYVAL) vertinimo išvadų ir rekomendacijų Lietuvai pristatymas. Renginį sveikinimo žodžiu pradėjo generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Karčinskas, vėliau savo žiniomis ir pastebėjimais dalijosi Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotas Saulius Verseckas, prokuroras Vytautas Kukaitis ir vyriausiojo prokuroro padėjėja Rūta Kavaliauskienė. Pristatyme dalyvavo ekonominių ir finansinių, taip organizuotų nusikaltimų ir korupcijos bylų tyrimuose besispecializuojantys prokurorai, padalinių vadovai ir jų padėjėjai iš visos Lietuvos.

Renginio metu buvo pristatyta „MONEYVAL“ vertinimo reikšmė ir pasekmės valstybei, kurios gali kilti gavus neigiamą (low level) vertinimą. Akcentuota, jog, nors Lietuvos 2018 m. vertinimo išvadoje pinigų plovimo persekiojimo efektyvumo sistema buvo įvertinta vidutiniu lygiu (moderate level), tačiau atkreiptas dėmesys į nustatytus trūkumus ir rizikas keliuose vertinamuose aspektuose (ypatingas dėmesys skirtas korupcijai ir iš jos generuojamoms pajamoms, mokestiniam sukčiavimui, fiktyvių juridinių asmenų persekiojimui, organizuotam nusikalstamumui ir itin plačiam grynųjų pinigų naudojimui). 2020 m. Lietuva turės būti vertinama pakartotinai tų rizikų valdymo ir trūkumų šalinimo kontekste. Pristatymo metu pastebėta, jog laikotarpis iki šio pakartotinio – ataskaitinio vertinimo yra ypatingai svarbus, siekiant pašalinti vertinimo išvadoje konstatuotus trūkumus. 2020 m. vyksiančio ataskaitinio vertinimo metu Lietuva sieks parodyti ir pagrįsti savo pažangą įgyvendinant „MONEYVAL“ rekomendacijas, o tam yra svarbus kiekvieno prokuroro, ikiteisminio įstaigos pareigūno ir visų bendradarbiaujančių institucijų indėlis ir vieningo rezultato siekiantis darbas, kurio pagrindinis tikslas – gebėti rezultatyviau persekioti asmenų iš nusikalstamų veikų darymo gaunamą turtinę naudą.

Renginio metu buvo atkreiptas dėmesys į kriminalinės žvalgybos veiksmų svarbą, pareigūnų resursus ir jų kvalifikaciją, paralelinių turto tyrimo atlikimo problematiką, tam tikrų institucijų sisteminius trūkumus. Dalyviai diskutavo, ką konkrečiai reikėtų daryti „MONEYVAL“ išvadose nurodytais aktualiais pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo klausimais, kokie baudžiamosios politikos veiksmai leistų pasiekti, kad Lietuva taptų veiksmingai ir rezultatyviai su pinigų plovimu kovojančia šalimi.