Lygiai prieš 100 metų, 1918-ųjų lapkričio 28 d., Lietuvos Valstybės Taryba priėmė gana trumpą iš 36 straipsnių sudarytą Laikinąjį Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymą. Jame buvo parašyta, kad „prie apygardos teismo ir Vyriausiojo Tribunolo yra valstybės gynėjai (prokuratoriai) ir jų padėjėjai. Visi valstybės valdininkai, nusikaltę eidami pareigas, valstybės gynėjo traukiami atsakomybėn ta pačia tvarka, kaip ir visi kaltinamieji ir kad kaltinamąjį aktą drauge su tardymo aktu valstybės gynėjas perduoda tiesiai apygardos teismui“.

Įstatymas oficialiai buvo paskelbtas 1919 m. sausio 16 d. Ši data laikoma nepriklausomos Lietuvos prokuratūros kūrimosi atskaitos tašku.

1919 m. vasario mėn. (tikslesnę paskyrimo datą patvirtinančių dokumentų nesurasta) valstybės gynėju buvo paskirtas teisininkas Kazys Samajauskas. Šias pareigas jis ėjo truputį daugiau nei mėnesį. 1919 m. kovo 6 d. valstybės gynėju prie Kauno apygardos teismo paskirtas Rapolas Skipitis rašo: „Kurį laiką buvau vienintelis valstybės gynėjas visai Lietuvai, nes Marijampolės apygardos teismas ir prie jo prokuratūra organizavosi vėliau, o Šiaulių ir Panevėžio apygardos teismai su prokuratūromis – dar vėliau. Vėliau buvo organizuotas ir Kariuomenės Teismas. Ir Vyriausiojo Tribunolo prokuroro pareigas turėjau eiti“ (R. Skipitis, Nepriklausomą Lietuvą statant, Čikaga, 1961). R. Skipitis Valstybės gynėju buvo iki 1920 m. birželio 18 d., tai yra iki paskiriant vidaus reikalų ministru.

Svarbiausia valstybės gynėjų institucijos funkcija tuo metu buvo dalyvauti teisme. Teismo procesui buvo būdingas rungimosi principas, t. y. dviejų nepriklausomų šalių – nuskriaustojo ir skriaudiko – kova. Prokuroras buvo viena iš proceso šalių, jis kaltino nusikaltėlį. Taip pat pakankamai plačius įgaliojimus valstybės gynėjas turėjo prižiūrėdamas, ar policija, kvotėjai ir tardytojai, tirdami nusikaltimus, nepažeisdavo įstatymų. Valstybės gynėjui buvo paskirta dar viena svarbi pareiga – dalyvauti administracinėse bylose, t. y. periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį tikrinti kalinių ir suimtųjų laikymo kalėjimuose teisėtumą ir pagrįstumą.

Pažymint Lietuvos prokuratūros įkūrimo 100-metį, 2019 metų sausio 16 dieną visi prokuratūros darbuotojai kviečiami dalyvauti išskirtinėje konferencijoje „Prokuratūra dirbtinio intelekto amžiuje. Kokių netikėtų iššūkių tikėtis?“ Konferencijos svečiai, garbūs pranešėjai bei įvairių sričių ekspertai joje dalysis savo įžvalgomis apie prokuratūros praeitį, dabartį bei ateitį, apžvelgs nepriklausomumo, tarptautinio bendradarbiavimo, laiko, viešumo bei kitus aspektus, pristatys naujausių technologijų raidos keliamus iššūkius, apžvelgs itin jautrius ir svarbius prokuroro darbe streso, emocinio intelekto, lyderystės bei kitus klausimus. Prokuratūros šimtmečiui skirtas renginys žada išskirtinius įspūdžius ir, be abejo, malonų bendravimą su kolegomis.

Primename, kad registracija į konferenciją vyksta iki š. m. lapkričio 30 d. Registruotis kviečiame čia.