„Kiekvienas nukentėjęs ir neapsaugotas vaikas atveria gilias žaizdas ne tik šeimoje, bet ir visuomenėje. Smurto prieš vaikus randai lieka visam gyvenimui, o sutrikdyta fizinė ir psichinė sveikata neišvengiamai atsiliepia šalies socialinei ir ekonominei raidai“, – šiandien Vilniuje vykstančioje konferencijoje „Vaiko dalyvavimas baudžiamajame procese: teisiniai ir psichologiniai aspektai“ sakė generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Baigiamojoje dvejus metus trukusio projekto „Kartu galime apsaugoti ir padėti“ konferencijoje teisėsaugos, vaiko teisių apsaugos ekspertai ir psichologai aptaria tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimą, dalinasi darbo su vaikais ir šeimomis metodais, pataria, kaip specialistams pasirūpinti savo emocine būsena.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, kalbėdama, kaip institucijų bendradarbiavimas padeda užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą, pastebėjo, kad per metus su baudžiamuoju procesu vidutiniškai susiduria apie 1500 nepilnamečių. Ji pabrėžė, kad visų institucijų specialistai, kurie dirba ar su nukentėjusiu, ar liudininku tapusiu, ar nusikalstamą veiką padariusiu nepilnamečiu, turėtų empatijos ir išlaikytų pagarbą ir baudžiamajame procese atsidūrusiam vaikui, jo šeimai, ir kolegoms iš kitų tarnybų.

Pranešimą konferencijoje skaičiusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Daiva Brudrienė apžvelgė vaiko dalyvavimo apklausoje teisinius aspektus, veiksnius, užtikrinančius veiksmingas nepilnamečių apklausas, tarnybų bendradarbiavimą, siekiant, kad baudžiamajame procese būtų laikomasi vieningos praktikos. Ji pasidalino savo įspūdžiais iš susitikimų bei mokymų, per dvejus projekto įgyvendinimo metus vykusių įvairiuose Lietuvos rajonuose, akcentavo, kad visų institucijų atstovai turi puikiai žinoti savo funkcijas, atsakomybės sritis ir gebėti padėti vaikui, dalyvaujančiam jam pačiam labai nelengvame ir traumuojančiame procese.

Apie iššūkių kupiną darbą su į baudžiamąją procesą patekusio vaiko šeima pasakojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobiliosios komandos specialistai.

Baigiamosios projekto konferencijos diskusijoje „Sklandesnis bendradarbiavimas: ko vieni iš kitų galime išmokti“ savo patirtimi ir įžvalgomis dalinosi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Kristina Ulienė, Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrėja Lolita Plančiūnaitė-Vaičiulienė, VšĮ „Paramos vaikams centro“ ir kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Konferencijoje Vilniuje dalyvavo 180 įvairių su vaikais dirbančių tarnybų atstovų, dar 900 žmonių ją stebėjo nuotoliniu būdu.

Pagrindinis projekto „Kartu galime apsaugoti ir padėti“ tikslas – skatinti ankstyvą nuo smurto nukentėjusių vaikų atpažinimą, užtikrinant jų apsaugą, paramą, veiksmingą reabilitaciją, atsižvelgiant į specifinius vaikų poreikius baudžiamojo proceso metu.

Dvejus metus trukusio projekto metu teismų, prokuratūros, policijos bei pagalbą vaikams teikiančių tarnybų atstovams, psichologams buvo rengiami mokymai ir supervizijos, išleistas leidinys „Psichologinė pagalba smurtą patyrusiems vaikams“, 200 vaikų ir jų šeimos narių suteikta specializuota psichologinė pagalba.

Europos Komisijos finansuotą projektą „Kartu galime apsaugoti ir padėti“ įgyvendino VšĮ „Paramos vaikams centras“ kartu su partneriu – Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra.