Tikriausiai daugelis svajoja, jog prieš paskutinį kartą užmerkiant akis galėtų būti savo namuose, aplink matant artimus ir pačius brangiausius žmones, kurie visą gyvenimą, bet kokiomis akimirkomis buvo šalia. Tačiau gyvenimas iki paskutinio atodūsio ir pasiruošimas jam gali būti lengvesnis tiek ligoniui, tiek ir jo artimiesiems. Apie tokias galimybes vakar (sausio 28 d.) Kauno apygardos prokuratūroje pasakojo VšĮ ,,Kauno hospiso namų’’ atstovės.

Direktorė Kristina Krasko trumpai pristatė organizaciją, jos funkcijas ir darbo specifiką. ,,Kauno hospiso namai‘‘ – medicinos įstaiga, kuri neatlygintinai teikia medicininę, psichologinę, emocinę, socialinę, dvasinę, juridinę, bei visokią kitokią pagalbą nepagydomiems žmonėms bei jų artimiesiems jų pačių namuose. Daugelio žmonių galvose vyrauja mitas, jog Hospiso darbuotojai padeda žmonėms numirti, tačiau direktorė tai paneigė teigdama, jog organizacijos nariai padeda prailginti sergančiųjų gyvenimą, drauge nuveikiant tai, apie ką jie svajoja. Savanoriai užtikrina, kad žmonės kalbėtų, būtų išklausyti ir galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą.

Susirinkusiuosius nustebino savanorės Linos istorija. Moteris atviravo, jog prisijungti prie ,,Kauno hospiso namų‘‘ komandos ją paskatino sūnus. Devynmetis pirmas šeimoje parodė iniciatyvą savanoriauti. Vėliau noru padėti sergantiesiems užkrėtė ir savo mamą. Lina papasakojo, jog dažnu atveju pacientų šeimos nariai būna kupini vilties ir negali patikėti, jog jų mylimas žmogus bet kurią akimirką gali numirti. Todėl jai ne kartą yra tekę artimuosius priartinti prie minties, jog tai gali būti paskutinės žmogaus gyvenimo dienos ar net valandos. Tačiau visi vieningai dėkoja Linai ir kitiems savanoriams už pagalbą įveikiant mirties baimę.

Didžiąją savo pristatymo dalį moterys skyrė savanorystei. Būtent savanorių dėka sergantieji gali išpildyti savo svajones ir oriai pabaigti paskutines gyvenimo dienas. Šiuo metu jų yra virš 150. Kiekvienas savanoris ligoniui per savaitę gali skirti daugiausiai dvi valandas. Pas konkretų pacientą jis vyksta tris kartus iš eilės. Vėliau vyksta rotacija ir savanoriai keičiasi sergančiaisiais. Tačiau ,,Kauno hospiso namams’’ galima padėti ir finansiškai. Šiuo metu piniginė parama – tai, ko organizacijai trūksta labiausiai. Kiekvienas norintis padėti gali pervesti į organizacijos sąskaitą pasirinktą pinigų sumą.

„Tokios organizacijos, kaip ,,Kauno hospiso namai‘‘, padeda išeiti į Dievo namus. Nei vienas nesame užtikrinti kaip ir kur, mes arba mūsų artimieji baigs savo paskutines gyvenimo dienas. Todėl padėdami tokioms organizacijoms mes tam tikra prasme atsidėkojame už neįkainojamą pagalbą sergantiesiems. Tiems, kuriems pagalbos, meilės ir supratimo paskutinėmis gyvenimo dienomis reikia labiausiai. Dėl šios priežasties aš noriu palinkėti visiems pergalvoti savo vertybes, turėti veiklą, kuri už darbovietės ribų skatintų mus būti socialiai atsakingais. Galiausiai visi turime suvokti, jog reikia džiaugtis gyvenimu ir mylėti savo artimuosius“, – sakė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius.

Po susitikimo su ,,Kauno hospiso namų‘‘ atstovėmis darbuotojų veiduose buvo galima matyti susirūpinimą. Daugelį paveikė išgirstos sergančiųjų gyvenimo istorijos. Tačiau vienareikšmiškai visi jautė didžiulę pagarbą savanoriams ir visiems likusiems organizacijos darbuotojams, kurie kiekvieną dieną paskutines akimirkas gyvenantiems žmonėms ir jų artimiesiems suteikia visokeriopą paramą bei pagalbą, kuri palengvina gyvenimą ir padeda kuo lengviau priimti skaudžiausius gyvenimo įvykius.