Reaguojant į dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir to paties pavadinimo informaciniame portale skelbiamą publikacijų ciklą, kuriame pateikiami atskiri duomenys, nuorodos ar užuominos į abstrakčius šaltinius, jų apibendrintus vertinimus bei atskirų asmenų komentarai, kurių visuma formuoja neigiamą nuomonę apie Lietuvos prokuratūrą, ikiteisminių tyrimų pagrįstumą bei teisėtumą ir tokiu būdu yra menkinamas visuomenės pasitikėjimas prokuratūra, visa teisingumo sistema bei valstybės vadovais, prokuratūra atkreipia dėmesį į šiose publikacijose tendencingai interpretuojamus ar nepaminėtus faktus, kitas reikšmingas visuomenės nuomonei aplinkybes.

• Dėl teiginių apie neva politikų ir kitų asmenų daromą poveikį ikiteisminiams tyrimams, prokurorams, „užsakomuosius“ ikiteisminius tyrimus, prokurorų nepriklausomumo suvaržymus ir pan.

Prokuratūra kategoriškai nesutinka su šiose publikacijoje paskelbtais niekuo nepagrįstais teiginiais apie tai, kad ikiteisminiai tyrimai yra neva „užsakomi“, kad jų eigai ir baigčiai galimai įtaką daro kokie nors politikai ar kiti asmenys ir dar kartą pabrėžia, kad nepriklausomumas yra esminis prokuratūros veiklos principas.

Atlikdamas savo funkcijas, prokuroras yra nepriklausomas nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų ir klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų, visus savo sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, gerbdamas asmens teises ir laisves, laikydamasis nekaltumo prezumpcijos bei lygiateisiškumo principo. Prokuroro nepriklausomui užtikrinti Lietuvos Respublikos teisės aktuose yra sudarytos visos būtinos sąlygos.

Prokuratūra pabrėžia, kad bet kuris prokuroras, kuriam tapo žinoma apie tai, kad jam ar kitam prokurorui yra galimai daromas koks nors spaudimas ar neteisėtas poveikis, galimai duodami neteisėti pavedimai, įpareigojimai arba kitaip kišamasi į jo veiklą ir tai gali turėti įtakos prokuroro priimamiems sprendimams, tai pat jei prokuroras turi pagrįstų įtarimų, kad toks poveikis gali būti daromas, turi ne tik galimybę, bet ir įstatymuose aiškiai nustatytą prievolę į tokią informaciją ar įtarimus reaguoti vienu ar keletu jam tinkamiausiu atrodančiu būdu, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos teisės aktuose:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnis numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nustatęs nusikalstamos veikos požymius, turi pradėti ikiteisminį tyrimą.

Prokuroro pareiga apie aukštesniojo prokuroro priimtą proceso sprendimą, prieštaraujantį įstatymams, pranešti generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui) yra numatyta Prokuratūros įstatymo 15 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 101 straipsnyje numatyta valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareiga pranešti apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas užtikrina galimybę pateikti informaciją užtikrinant ją pateikusio asmens konfidencialumą.

 Prokuratūra taip pat pabrėžia, kad iki dabar neturi jokios informacijos apie publikacijose skelbiamą galimą aukštų politikų kišimąsi į bylų tyrimą, neteisėtą persekiojimą, poveikį tyrimui ir galimai padarytas kitas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl šiandien kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiąjį prokurorą J. Rėksnį su prašymu pateikti galimai jam žinomą faktinę informaciją ir kitas konkrečias aplinkybes, apie kurias publikacijoje pateikiami teiginiai jo vardu.

• Dėl prokurorų atrankų bei skyrimo į vyriausiųjų prokurorų pareigas tvarkos

Prokuratūra taip pat kategoriškai nesutinka su šiose publikacijoje formuojama neigiama nuomone dėl vykdomų atrankų neskaidrumo – atrankos vyksta griežtai laikantis Vyriausiųjų prokurorų atrankų nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Atkreipiame dėmesį, kad septynių narių Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisiją sudaro trys nariai, kuriuos teikia Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas, du nariai, kurie skiriami Prokuratūros kolegijos teikimu ir vienas narys, kurį pasiūlo prokurorų profesinės sąjungos. Visiems nariams taikomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas.

Atranka vyksta dviem etapais. Pirmojo etapo metu kiekvienas Komisijos narys pretendentą įvertina balais pagal nustatytus vienodus vertinimo kriterijus. Antrajame etape Komisijos nariai sprendžia dėl įvertintų pretendentų tinkamumo konkrečioms pareigoms. Tinkamiausiais kandidatais pripažįstami tik tie pretendentai, kurie gauna daugiau kaip pusę Komisijos narių balsų. Iš visų tinkamiausiais pripažintų kandidatų sudaromas abėcėlinis lygiaverčių kandidatų sąrašas.

Generalinis prokuroras turi teisę paskirti į pareigas bet kurį asmenį iš šio sąrašo, nepaskirti nei vieno asmens ir paskelbti naują atranką arba nepaskirti nei vieno asmens ir nepaskelbti naujos atrankos.

Kiekvienas Komisijos narys, nesutikdamas su daugumos Komisijos narių nuomone, turi teisę pareikšti atskirąją nuomonę. Tokia galimybe iki šiol nėra pasinaudojęs nei vienas Komisijos narys.

Nesutikdami su Komisijos sprendimais ir išvadomis Atrankos dalyviai apie tai gali informuoti generalinį prokurorą.

Generalinio prokuroro sprendimas dėl skyrimo į pareigas gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Iki šiol nėra nei vieno įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų panaikintas generalinio prokuroro E. Pašilio priimtas sprendimas skirti asmenį į vyriausiojo prokuroro pareigas.

Generalinio prokuroro diskrecijos teisę patvirtinta ir teismine praktika, kuri susiformavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijai išnagrinėjus bylą dėl asmens skyrimo į vyriausiojo prokuroro pareigas.

• Dėl „600 tarnybinių patikrinimų prieš pareigūnus“ 

Dienraštyje ir informaciniame portale paskelbtas teiginys apie tai, kad vadovaujant generaliniam prokurorui D. Valiui neva buvo atlikta „maždaug 600 tarnybinių patikrinimų prieš pareigūnus“ yra tikrovės neatitinkanti informacija.

Iš viso 2010-2015 metų laikotarpiu buvo pradėti 246 tarnybiniai patikrinimai, juos užbaigus įvairios nuobaudos taikytos 67 prokurorams.

•  Dėl kitų teiginių neatitikimo faktinėms aplinkybėmis

Prokuratūra taip pat atkreipia dėmesį, kad šiose publikacijose gausu kitų neigiamą nuomonę formuojančių teiginių, įskaitant anoniminius, kurie neatitinka faktinių aplinkybių, nepriskirtini prokuratūros kompetencijai, yra interpretuojamojo pobūdžio ir pan.

Suprasdama teisėtą visuomenės interesą gauti apie prokuratūros veiklą tikslią, nešališką, išsamią informaciją ir siekdama išsklaidyti visas abejones prokuratūros veikla ir teisingumo sistema Lietuvoje, prokuratūra yra pasirengusi atvirai ir išsamiai atsakyti į visuomenei bei žiniasklaidai kylančius klausimus.