„Teismo sprendimas turi kalbėti pats už save, o ne pats su savimi“, – kažkada girdėta žurnalisto Jauniaus Matonio mintimi Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas vakar, lapkričio 15 d., pradėjo diskusiją „Kokybiško teismo sprendimo prielaidos“. Šią diskusiją Lietuvos apeliacinis teismas organizavo norėdamas atkreipti dėmesį į rengiamų procesinių dokumentų kokybę.

„Kokybiškas teismo sprendimas įtvirtina teisingą bylos baigtį. Būtent toks sprendimas yra aiškiai argumentuotas, suprantamas, priimtas per įmanomai trumpiausią terminą, toks teismo sprendimas nėra atskirtas ir nuo efektyvaus jo įgyvendinimo proceso. Kokybiško teismo sprendimo priėmimo kiekvienoje byloje siekia teisėjas, tuo suinteresuoti ir visi proceso dalyviai,“ – sakė A.Valantinas.

Renginyje diskutuota apie procesinių dokumentų trūkumus, sprendimo motyvų prieštaringumus, teisėjų, advokatų, prokurorų vaidmenį šiame procese.

Diskusijoje dalyvavę teisėjai, prokurorai ir advokatai pripažino esantys atsakingi už kokybišką teismo sprendimą, pripažino visų teismo proceso dalyvių bendradarbiavimo poreikį kelyje iki kokybiško teismo sprendimo. Apygardų teismų vadovai įvardino ir kliūtis to siekiant – teisėjas dažnai susiduria su įrodymų trūkumu, prokuroro pozicijos nebuvimu, neaiškiais šalių reikalavimais, užmaskuotais teismui pateikiamais pertekliniais dokumentais. Pabrėžta, jog teismas negali tapti kitų teisinių institucijų daromų klaidų įkaitu.

„Esu už kokybę: ne už skaičius, o už gilesnį prokuroro pateikiamą vertinimą byloje“, – patikino šalies generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, kuris pats turi 16 metų teisėjo darbo patirtį. Diskusijoje dalyvavę prokurorai neabejojo ir teisinio argumentavimo mokymų tiek teisėjams, tiek prokurorams nauda siekiant kokybiško procesinių dokumentų rengimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė prof. dr. Egidija Tamošiūnienė, moderavusi diskusiją, apibendrindama išsakytas mintis, nurodė poreikį siekti teisinės švaros: procesiniai dokumentai neturi būti perkrauti pertekliniais argumentais, trukdančiais atskleisti bylos esmę; teisinė kalba turi būti aiški ir suprantama žmogui. Jos nuomone, aukštesnės instancijos teismai daro įtaką teismų sprendimų kokybei, todėl pirmiausia šių teismų praktika turi būti aiški, nuosekli ir stabili.

Lietuvos apeliacinio teismo ir Generalinės prokuratūros informacija

Už nuotraukas dėkojame Lietuvos apeliaciniam teismui