Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 

I. 
2022 m. birželio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151-697/2022 akcentuojama, kad vien psichikos ligos diagnozavimas ir asmens sveikatos nepagerėjimo konstatavimas, nenustačius asmens pavojingumo jam pačiam ar aplinkiniams, nėra priežastis skirti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

II.
2022 m. birželio 8 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-156-303/2022 nurodoma, kad nutraukus baudžiamąjį procesą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, turto konfiskavimas yra galimas. Proceso pabaiga negali būti pagrindas turtą, kurio nusikalstama kilmė objektyviai nustatyta arba kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką, palikti apyvartoje. Asmeniui, kuris pagrįstai kaltintas nusikalstamos veikos padarymu, neturi būti sudarytos prielaidos disponuoti neteisėtai įgytu turtu. Turto konfiskavimas nutraukus procesą galimas tik tada, kai byloje esantys duomenys yra pakankami daryti išvadai dėl turto atitikties konfiskuotino turto požymiams.

III.
2022 m. vasario 10 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6-976/2022 akcentuojama, kad faktiškai sulaikyto ar faktiškai įtariamo padarius nusikaltimą asmens parodymai, be kita ko, ir ,,atviri prisipažinimai“ arba tokio asmens ,,neformalių pokalbių“ su pareigūnais įrašai, kurie buvo gauti pažeidžiant draudimą versti duoti parodymus prieš save, nepripažįstami įrodymais ir jais negalima remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Vertimas duoti parodymus neretai yra susijęs su faktiniu asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, sulaikymu ir jo faktine kaip įtariamojo apklausa, šių veiksmų tinkamai procesiškai neįforminant ir taip pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso 140, 187, 188 straipsnius, nustatančius įtariamojo sulaikymo ir apklausos taisykles.

Kasacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, tiriant įvykius pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymą ar kitus ikiteisminio tyrimo įstaigų ir pareigūnų veiklą reglamentuojančius įstatymus gali būti atliekami tam tikri veiksmai, tačiau baudžiamasis procesas turi vykti pagal BPK (BPK 4 straipsnio 1 dalis).

IV.
2022 m. vasario 10 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-697/2022 pažymėjo, kad ikiteisminiai tyrimai pradedami įstatymo nustatyta tvarka, nustačius atitinkamos nusikalstamos veikos požymius, todėl asmens suinteresuotumas ikiteisminio tyrimo pradėjimu yra tik akstinas jam kreiptis su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o ne pagrindas pradėti bylos ikiteisminį tyrimą.

Taip pat šioje byloje kasacinės instancijos teismas pakartojo praktiką, kad privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu; privataus asmens padaryti ir teisėsaugos institucijai pateikti garso (vaizdo) įrašai teismo gali būti pripažįstami įrodymais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas  išsamiai aptarė Baudžiamojo kodekso 177 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad BK 177 straipsnyje įtvirtinta formali sudėtis, todėl ji nereikalauja materialiųjų padarinių. Šiuo atveju reikšminga tai, į kokį objektą yra kėsinamasi.

Darbiniai susitikimai

Praėjusią savaitę generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Irmantas Mikelionis dalyvavo Ukrainoje, Lvivo mieste, vykusiame jungtinės tyrimo grupės darbiniame susitikime, kuriame kartu su Ukrainos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Slovakijos ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo pareigūnais aptarė tyrimo dėl karo nusikaltimų Ukrainoje klausimus. 

Atrankos 

Praėjusią savaitę, pirmadienį, Generalinėje prokuratūroje vyko Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos posėdžiai į atsilaisvinančias Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas.

Automobilių naudojimas vykstant į komandiruotę

Primename, kad vykstant į komandiruotę Lietuvos teritorijoje (pvz., į kitą miestą dalyvauti teismo posėdyje) pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar yra galimybė vykti tarnybiniu automobiliu. Tik nesant tarnybinio transporto, į komandiruotę galima vykti asmeniniu automobiliu ir vėliau prašyti kompensuoti degalų išlaidas. Vykimo į komandiruotę derinimo ir išlaidų kompensavimo tvarką nustato  Komandiruočių tvarkos aprašas. 

Atostogos 

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė rugpjūčio 8-19 dienomis atostogauja. Generalinės prokurorės kasmetinių atostogų metu jos pareigas eina generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas.

Dokumentų registravimas 

Primintina, kad prokuroras ar prokuratūros darbuotojas, prašymą ar skundą gavęs iš asmens tiesiogiai ar el. paštu nedelsiant jį perduoda registruoti už dokumentų valdymą atsakingam prokuratūros darbuotojui. 

Aktualu auginantiems vaikus 

Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius), o darbuotojams, auginantiems du vaikus iki dvylikos metų, kai vienas arba abu vaikai yra neįgalūs, suteikiamos dvi poilsio dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę).
Pageidaujantys gauti papildomą poilsio dieną arba sutrumpinti darbo laiką, gali teikti prašymus Generalinės prokuratūros Personalo ir teisės skyriui ir pridėti tai patvirtinančius dokumentus.

Padėka 

Generalinės prokuratūros vadovybė dėkoja Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorams, savo iniciatyva pradėjusiems tyrimus dėl viešojo intereso gynimo rezonansiniais klausimais. Taip pat dėkoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojui Martynui Jovaišai, suteikusiam komentarą žiniasklaidos priemonėms dėl pradėto ikiteisminio tyrimo.