Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamojo teisingumo srityje agentūra (Eurojustas)

Eurojustas buvo įsteigtas Tarybos sprendimu 2002/187/TVR kaip Sąjungos organas, turintis juridinio asmens statusą, siekiant skatinti ir gerinti valstybių narių kompetentingų teisminių institucijų koordinavimą ir bendradarbiavimą, visų pirma sunkių organizuotų nusikaltimų srityje. Eurojusto teisinė sistema buvo iš dalies pakeista Tarybos sprendimais 2003/659/TVR ir 2009/426/TVR.

2013 m. liepos mėn. Europos Komisija pateikė Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl naujojo Eurojusto reglamento, kuriame būtų numatyta „vieninga ir atnaujinta naujos bendradarbiavimo agentūros baudžiamojo teisingumo srityje (Eurojusto) teisinė sistema“.

Po išsamių derybų 2018 m. lapkričio mėn. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamojo teisingumo agentūros srityje. Šiuo reglamentu buvo nustatyta nauja valdymo sistema, detalizuoti Eurojusto ir Europos prokuratūros santykiai, numatytas naujas duomenų apsaugos režimas, priimtos naujos Eurojusto bendradarbiavimo su partneriais taisyklės ir sustiprintas Europos ir nacionalinių parlamentų vaidmuo vykdant demokratinę Eurojusto veiklos priežiūrą. Reglamentas įsigaliojo 2019 m. gruodžio 12 d.

Institucijos buveinė yra Hagoje, Nyderlandų Karalystėje. Eurojustas – Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamojo teisingumo srityje agentūra – yra atskira teisinė Europos Sąjungos įstaiga, turinti juridinio asmens statusą ir veikianti per nacionalinius narius arba/ ir kaip kolegija.

Eurojustą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės pagal jos teisinę sistemą deleguotą nacionalinį narį - 26 (Danijai netaikomas Eurojusto reglamentas, JK 2019 m. išstojo iš ES) prokurorai ir teisėjai iš ES valstybių narių nuolat dirbantys Hagoje. Eurojustas, siekdamas padėti ES koordinuoti ikiteisminį tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą, sudarydamas sąlygas lengviau teikti teisinę pagalbą, veikia dvejopai: arba kaip kolegialus organas, t. y. iš nacionalinių narių sudaryta kolegija; arba per nacionalinius narius pagal jiems suteiktą kompetenciją. Eurojustas savo užduotis vykdo valstybių narių kompetentingų institucijų prašymu, savo iniciatyva arba Europos prokuratūros prašymu Europos prokuratūros kompetencijos ribose.

Eurojusto kompetencija ir funkcijos

Eurojustas remia ir stiprina nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų koordinavimą ir bendradarbiavimą sunkių nusikaltimų, pagal Eurojusto reglamento 3 straipsnio 1 ir 3 dalis priklausančių Eurojusto kompetencijai, kai tie nusikaltimai susiję su dviem ar daugiau valstybių narių, srityje arba kai reikalingas baudžiamasis persekiojimas bendrais pagrindais, remiantis valstybių narių valdžios institucijų, Europolo, Europos prokuratūros ir OLAF atliktomis operacijomis ir pateikta informacija.

Eurojusto operatyvinės funkcijos:
a) informuoja kompetentingas valstybių narių institucijas apie jam žinomus tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, kurie turi didelį atgarsį Sąjungos lygmeniu arba galėtų daryti įtaką valstybėms narėms, kurios nėra tiesiogiai su jais susijusios;
b) padeda kompetentingoms valstybių narių institucijoms užtikrinti patį geriausią tyrimų ir baudžiamųjų persekiojimų koordinavimą;
c) teikia pagalbą gerinant kompetentingų valstybių narių institucijų bendradarbiavimą, ypač remiantis Europolo analize;
d) bendradarbiauja ir konsultuojasi su Europos teisminiu tinklu baudžiamosiose bylose, įskaitant naudojimąsi jo dokumentų baze ir jos gerinimą;
e) glaudžiai bendradarbiauja su Europos prokuratūra klausimais, susijusiais su jos kompetencija;
f) valstybėms narėms vykdant tarpvalstybines operacijas ir tyrimus teikia operatyvinę, techninę ir finansinę paramą, įskaitant jungtinių tyrimų grupių sudarymą;
g) remia Europolo ir kitų Sąjungos institucijų, įstaigų, organų bei agentūrų įsteigtus Sąjungos specializuotos kompetencijos centrus ir, kai tinkama, dalyvauja jų veikloje;
h) bendradarbiauja su Sąjungos institucijomis, įstaigomis, organais bei agentūromis, taip pat tinklais, įsteigtais laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, kuri reglamentuojama pagal SESV V antraštinę dalį;
i) remia valstybių narių veiksmus kovojant su sunkiais nusikaltimais.

Eurojustas neturi teisės savarankiškai pradėti ir (ar) atlikti konkretaus ikiteisminio tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo. Vykdydamas savo užduotis, Eurojustas gali paprašyti atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų (nurodęs priežastis):
- pradėti tyrimą arba baudžiamąjį persekiojimą dėl konkrečių veikų;
- pripažinti, kad viena iš jų yra palankesnėje padėtyje pradėti tyrimą arba baudžiamąjį persekiojimą dėl konkrečių veikų;
- koordinuoti atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų bendrą darbą;
- vadovaujantis atitinkamais bendradarbiavimo dokumentais, sudaryti jungtinę tyrimų grupę;
- suteikti jam visą informaciją, būtiną jo užduotims vykdyti;
- imtis specialių tyrimo priemonių;
- imtis bet kurių kitų tyrimui arba baudžiamajam persekiojimui reikalingų pagrįstų priemonių.

Eurojustas taip pat gali:
- teikti Europolui nuomones, pagrįstas Europolo atlikta analize;
- teikti logistinę paramą, įskaitant vertimą raštu ir žodžiu bei koordinavimo susitikimų organizavimą.
Į koordinacinius pasitarimus kviečiami prokurorai, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kurie dalyvauja tiriant bylą ar vykdant tarptautinės teisinės pagalbos pavedimus. Pasitarimuose keičiamasi būtina informacija, sudaromi tolesnio tyrimo planai, derinamos tyrimo veiksmų atlikimo operacijos. Prireikus į tokius pasitarimus gali būti kviečiami Europolo atstovai, galintys pateikti operatyvinių ir ikiteisminio tyrimo duomenų analizę.

Lietuvos nacionalinis biuras Eurojuste

Lietuvos nacionalinis biuras Eurojuste savo veiklą pradėjo šaliai įstojus į ES. Nuo 2004 m. gegužės 4 d. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste funkcijas vykdo Generalinės prokuratūros prokuroras.

Įsigaliojus Eurojusto reglamentui, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo įgaliojimai apibrėžti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. I-322 ,,Dėl Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo funkcijų nustatymo“. 

Eurojusto nacionalinio nario statusą reglamentuoja nacionalinė teisė. Kiekviena valstybė nustato savo nacionaliniam nariui suteikiamus įgaliojimus ir kompetenciją. Nacionaliniai nariai ir jų pavaduotojai turi turėti prokuroro, teisėjo arba lygiavertės prokurorui ar teisėjui kompetencijos teisminės institucijos atstovo statusą pagal savo nacionalinę teisę. Kad jie galėtų vykdyti savo uždavinius, valstybės narės jiems turi suteikti bent Reglamente nustatytus įgaliojimus. Apie suteiktus įgaliojimus valstybe narė praneša Eurojusto kolegijai ir Tarybos generaliniam sekretoriatui. Turi būti suteikiami tokie įgaliojimai, kad nacionalinis narys galėtų vykdyti Eurojustui iškeltus uždavinius. Nacionalinis narys, jeigu yra paskirti – ir jo pavaduotojas ar padėjėjas (padėjėjai) sudaro nacionalinius biurus. Prireikus nacionaliniams biurams gali padėti deleguoti nacionaliniai ekspertai.

Darbo su bylomis srityje Eurojusto tikslai įgyvendinami per tiesioginius Eurojusto nacionalinių narių (nacionalinių biurų) ryšius. Sukurta nuolatinė organizacinė ryšių struktūra, kuri leidžia:

1. keistis informacija, reikalinga nacionalinėms institucijoms;

2. palengvinti tiesioginį susižinojimą;

3. teikti konsultacijas apie tarptautinį teisinį bendradarbiavimą;

4. koordinuoti ir spartinti tarptautinės teisinės pagalbos pavedimų vykdymą;

5. tiesiogiai bendradarbiauti su Europolu, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF).

Kompetentingos nacionalinės institucijos (prokuratūra, teismai, ikiteisminio tyrimo įstaigos, tam tikrais atvejais Teisingumo ministerija) kreipiasi į savo šalių nacionalinius narius (nacionalinius biurus) su prašymais tarptautinio teisinio bendradarbiavimo srityje.

Informacinis Eurojusto tinklapis: www.eurojust.europa.eu 

Kontaktai

Eurojusto šablonas

Informacijos Eurojustui perdavimui pagal Reglamento dėl Eurojusto 21 straipsnio 4-6 dalis.

Pareiga informuoti Eurojustą: 
- dėl ypatingai sunkių nusikaltimų - Reglamento dėl Eurojusto 21 straipsnio 5 dalis;
- Jungtinė tyrimų grupė – 21 straipsnio 4 dalis;
- bylos, apimančios (galimą) jurisdikcijos koliziją, – 21 straipsnio 6 dalies a punktas;
- kontroliuojamieji gabenimai - 21 straipsnis 6 dalis b punktas;
- pasikartojantys sunkumai ar atsisakymai vykdant savitarpio teisinės pagalbos prašymus ar abipusį pripažinimą įgyvendinančias priemones – 21 straipsnio 6 dalies c punktas. 

Svarbu: atsidaryti PDF šablonui reikalinga naujausia Adobe Reader X (10.1.1) versija. Dėl adobo programinės irangos atnaujinimo, kreiptis į informacinių technologijų specialistus.

Eurojusto šablono PDF parsisiųsti (rekomenduojame šabloną atsisiųsti ant kompiuterio darbalaukio ir jį pildyti ten).

Dėl informacijos pateikimo Eurojustui pagal nustatytą šabloną

Dėl detalesnės informacijos prašome kreiptis į Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro padėjėją Olgą Nebračnają,  tel. 80 136, el. paštu: Olga.Nebracnaja@prokuraturos.lt.